Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje įvyko „Pasidainavimų vakaras“, skirtas Lietuvių liaudies dainų metams. Į renginį rinkosi gražiai nusiteikusi moksleivija, suaugusieji, jaunos šeimos. Po kelių įžanginių sakinių jau ir suskambo paprasta, nuoširdi daina. Skambėjo balsai iš visų pasienių.
Janina Zvonkuvienė
Žinoma, tokiai gražiai pradžiai reikėjo jau šį tą išmanančių dainininkų, nebijančių pradėti, prisijungti, nesijaudinti, jei ir apsiriko. Juk čia veik kaimiškas, paprastumu malonus pasidainavimas. Čia lyg vienon kaimiškon trobon su gera asla susikupetavo Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, vadovė Rita Macijauskienė; Telšių miesto folkloro grupė „Sula“, vadovė Inga Nagytė; Varnių kultūros centro tradicinės muzikos grupė „Vo kāp“, vadovas Arūnas Gedmantas. Na, buvo nemažai ir jokio ansamblio neapjungtų. Tiesė rankas dainų tekstus gauti, kad galėtų ir savo balsu, ir savo širdimi prisijungti.
Pagarba renginio organizatoriams už puikų pasirengimą. Kėdės buvo sustatytos ratu, kad kuo bendresnė būtų daina, vieni kitiems į akis žiūrint, lengvu šypsneliu, dailiu žvilgsneliu pabendraujant. Šaunuolė buvo renginio „vyresnioji“, gražiai pristabdanti „dainos eismą“, jei gaida ne ten nusprūdus. Pasitaiso dainuotojai, ir toliau tinkamai važiuoja.
Štai, tas nuoširdus, paprastas pasibendravimas buvo tikrasis vakaro gėris. Jautėsi, kad šie žmonės jau yra ne svetimi, jau prigimtinės kultūros pajautimo ir supratimo apjungti. O kurie buvo „iš šalies“ ir norėjo bent mažumėlę į šį gražią liaudiškos dainos „balsų sąjungą“ įeiti, irgi buvo pamaloninti: visiems į rankas buvo paduoti dainų tekstai. Viskas gražiai ant paspalvinto, ženklais ir užrašymais paženklinto popieriaus lapo, o lapas į armonikėlę sulankstytas. Tekstai dailiais posmeliais. Juk kažkas tą viską turėjo padaryti. Ir padarė su meile. O ir pasidainavimai buvo su meile. „Saulelė rauduona, vakaras netuolėi…“ Vienas pasienis pradeda, kiti prisijungia, pritaria. Buvo itin gražiai skambėjusių dainų, kai pritarimas joms buvo itin darnus, vyriškas, niekas nieko neperšaukdavo. Tokia graži Dainos Darna tą vakarą skambėjo ne kartą. Pagarba varniškiams. Net atsistodavo pritardami. Kad geriau balsą „da`neštų“, kur reikia. Ir „Čiučiuruks“ savo vedamas dainas taip dainavo, kad norėjosi sušukti – „gražučiai jūs!“ Ypač, kai vadovė kanklelėmis akompanavo. Naujai į Telšių skambesį ir bruzdesį beįsijungusi folkloro grupė „Sula“ kelias dailias, populiarias dainas irgi pirmi truopne žemaitėškā užvedė, lengva buvo prisijungti.
Stebint iš šalies ir bešališkai, malonu buvo tai, kad čia rinkosi jaunimas, kad rinkosi jaunos šeimos su mažyliais, kad tą vakarą čia atėję malonūs telšiškiai žvelgė į liaudies dainų tekstus, stengėsi dainuoti kartu, stengėsi išmokti. Viskas buvo paprastumu nepaprasta, nuoširdumu apjungta, o dainų melodijos skaidrino dvasią. Reikia tokių pasidainavimų. Ir nori žmonės mokėti tų dainų. Esu mačiusi, kaip jaunos kaimo moterys nebemoka bene pačios paprasčiausios mūsų kaimų linksmos dainos „Šėriau, šėriau sau žirgelį…“ Gal, kad beveik nebešeriam ir nebebalnojam tikrų žirgelių.
Kartą – o gal ir ne kartą – visiems mums žinomas profesorius etnologas, kalbėdamas per radiją, yra pastebėjęs: Latvijos abiturientai, iki gaudami brandos atestatą, turi mokėti bent dvylika latvių liaudies dainų. Kokia graži idėja! Ačiū visiems, kas nepamiršta, kas palaiko mūsų prigimtinę kultūrą.
Liaudies dainų metai tik įsibėgėja. Manykime, kad dar ne kartą įvairūs kultūros centrai ir kultūrai tarnaujantys namai pakvies nuoširdžiai, paprastai užtraukti mūsų lietuviškų liaudies dainų.
…Būdavo, pradedame nuo „Augo girioj ąžuolėlis“, arba „Tykus vakars be vėjo“…
*
Pabaigai oficiali informacija iš interneto: Etninės kultūros globos taryba, su Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pritarimu, 2025-uosius metus paskelbė atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais.
2025 metais sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio ir dainų tyrinėjimo paskelbimo (1825 m. Liudvikas Rėza paskelbė rinkinį „Dainos, oder Littauische Volkslieder“, papildytą moksline studija „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“).
1825 metai yra laikomi lietuvių folkloristikos pradžia, o Liudviko Rėzos išleistas dainų rinkinys paskatino nuo XIX a. suaktyvėjusią kitų reikšmingų lietuvių liaudies dainų rinkinių leidybą.
Lietuva garsėja ypač gausiais liaudies dainų archyvais, neretai lenkiančiais kitose šalyse sukauptus dainuojamojo folkloro fondus, o 1935 m. įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas 2025 metais minės savo 90-metį.
Lietuvių liaudies dainos itin svarbios lietuvio savimonei, dėl to per porą šimtmečių įsitvirtino Lietuvos kaip dainų krašto įvaizdis, o dainuojamoji revoliucija padėjo Lietuvai susigrąžinti nepriklausomybę.
Etninės kultūros globos taryba siūlo Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, savivaldybėms, žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, užsienio lietuvių bendruomenėms aktyviai prisidėti prie atmintinų Lietuvių liaudies dainų metų įgyvendinimo 2025 metais.
Leave a Reply