Praėjusį šeštadienį Telšių gatves papuošė daugybė šviesių, jaunų ir gražių žmonių. Mieste vyko Lietuvos skautų Pavasario šventė. Ta proga į Žemaitijos sostinę sugužėjo beveik pusantro tūkstančio skautų iš visų Lietuvos kampelių. Šventę koordinavusios Donatos Kazlauskienės duomenimis, iš viso dalyvavo 1419 skautų.
Stasys Katauskas
Atidarymas
Pavasario šventės renginiai prasidėjo skautų eisena nuo Katedros link Turgaus aikštės. Eiseną papildė ir Dariaus Jurgučio vadovaujamas Telšių meno mokyklos pučiamųjų orkestras bei pora žemaitiškų meškiukų. Turgaus aikštėje vyko oficiali šventės, beje, jau 25-osios, jubiliejinės, atidarymo ceremonija. Šventės komendantas Tomas Čebatorius priėmė visų skautų padalinių vadovų raportus. Ta pačia proga nuskambėjo ir kiekvieno pagal administracinius regionus suskirstyto skautų būrio specialiai šiai šventei sukurtas šūkis. Sveikinimo žodį tarė šventės viršininkė, Lietuvos skautų Telšių tunto tuntininkė sesė Julija Barsienė, skautų dvasios vadovas brolis Vilius Viktoravičius, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, beje, paminėjęs, jog pats šeimoje turi tris skautus.
Kalbėjo ir šalies Prezidento patarėjas Tomas Stončius, pabrėžęs, kad skautai savo kasdieniais darbais prisideda prie to, jog Lietuva ir pasaulis taptų geresni, kad jaunimas atrastų prasmingos veiklos kelius, kad ugdytų stiprias, atsakingas asmenybės. Prezidento vardu T. Stončius sakė esąs skautams dėkingas už tai.
Kvietimą budėti ir visada vadovautis skautų šūkiu „Dievui, tėvynei, artimui“ išsakė vyriausioji Lietuvos skautininkė sesė Gabrielė Kučytė bei vyriausioji Žemaitijos skautininkė sesė Rūta Brazlauskaitė. Savo malda atidarymo ceremoniją papildė skautės Emilija Barsytė ir Eglė Andrejauskaitė, o giesmėmis papuošė telšiškiai skautai Samanta Miniotaitė ir Matas Dargužis.
Diena Telšiuose
Po oficialiosios dalies susirinkusieji nedideliais būreliais, grupelėmis išsisklaidė po visą miestą. Iki pat vakaro galėjai pamatyti gražiausiose Telšių vietose vaikštančius įvairiaspalviais, dažniausiai geltonais kaklaraiščiais pasipuošusius jaunus žmonės. Mat tolesnė šventės programa buvo sumanyta kaip galimybė skautams patiems pažinti Žemaitijos sostinę, vieną gražiausių Lietuvoje miestų. Vaikštinėdamas tądien po Telšius, kažkuriuo metu suvokiau, kad matau šiems laikams beveik neįtikėtiną dalyką. Matau ne tik pozityvius, smalsius jaunus veidus. Matau bendraujančius, nesulindusius į išmaniuosius telefonus paauglius. Žinoma, išmaniuosius telefonus jie turėjo. Kiekvienai grupei reikėjo vadovautis specialiai šiam pasivaikščiojimui sukurta programėle, kurioje buvo navigacinė sistema, leidžianti išvaikščioti visą miestą, atrasti ir priėjus gyvai pamatyti labiausiai dėmesio vertus dalykus. Bet čia ir esmė, jog skautai vaikštinėjo bendraudami gyvai, ne virtualiame pasaulyje, ne kažką „laikindami“ ar „skrolindami“.
R.Kvinto meškos „šnobelis“ Respublikos gatvėje, mažųjų R.Inčirausko žydukų nosys ant pastatų sienų buvo papildomai nutrintos daugiau kaip tūkstančio rankų. Dėmesio sulaukė ir naujasis skautišku šaliku pasipuošęs meškiukas ant tiltelio per į Mastį įtekantį bevardį upelį. Būtent prie jo teko sutikti skautus iš Vilkaviškio, nutarusius kaip tik šioje vietoje suvalkietiška tarsena įrašyti palinkėjimą telšiškiams neprarasti savo tarmės. Tikiu, kad ir neprarasime.
Lengvą šypseną sukėlė Masčio krantinėje praeinant netyčia nugirstas dviejų kauniečių skaučių niūniavimas „Ryto aš nekenčiu“. Juk skautai tokie pat žmonės, kaip ir kitas jaunimas, nieko keisto, jog nemaža dalis Kauno jaunuomenės nedega meile Vilniaus krepšinio klubui. Dalis skautų – ne išimtis. Bet sportinis priešiškumas ir tėra tik sportinis.
Jau vakarėjant, didžiajame miesto amfiteatre įvyko ir vakaro laužas su atlikėju Jurgiu Didžiuliu bei trumpa malda, baigusi Lietuvos skautų Pavasario šventę. Maldoje prisiminti ir Dievo neseniai pas save pašaukti popiežius Pranciškus bei skautams vadovavęs kunigas Antanas Saulaitis.
Skautų judėjimo istorija
Kasmet vis kitame Lietuvos mieste vykstančiai skautų Pavasario šventei balandžio 26-oji šiemet pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šią dieną minime skautų globėją Šventą Jurgį. Galbūt ir vakaro laužui buvo sąmoningai nuspręsta pasikviesti dainininką, kurio vardas taip pat Jurgis. Improvizuotas Jurgis tapo ir pagrindiniu navigacinės sistemos leitmotyvu. Į savotišką žaidimą, kuomet skautai tarsi seka savo šeimos beieškančio Jurgio pėdomis, telšiškių skautų buvo įpintas visas kelionės per Telšius sumanymas.
Pats skautų judėjimas pasaulyje siekia dar XIX amžių. Tai laisvanoriška vaikų ir jaunimo organizacija, prižiūrima suaugusiųjų, kuri siekia ugdyti dorus, tvirto būdo, krikščioniškas vertybes išpažįstančius savo šalį ir gamtą mylinčius žmonės. Skaičiuojama, jog visame pasaulyje skautų judėjimui šiuo metu priklauso apie 30 milijonų žmonių daugelyje pasaulio valstybių.
Lietuvoje skautų judėjimas užgimė dar 1918 metais. Judėjimo pradininku laikomas Petras Jurgelevičius-Jurgėla. 1922 m. įkurta visus šalies skautus vienijanti organizacija Lietuvos skautų asociacija. Sovietinės okupacijos metais skautų judėjimas naikintas, oficialiai gyvuoti negalėjo. Lietuvos skautų sąjunga atkurta 1989 metais. 1991 m. įkurta Žemaitijos skautų organizacija. Šiųmetės Pavasario šventės organizaciniai rūpesčiai ir atiteko Lietuvos skautų Telšių tuntui. Šventės organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems padaryti ją tokią įsimintiną.
Leave a Reply