Petras Levenauskas – Telšių rajono ūkininkas, kurio veikla išsiskiria ne tik įspūdingu pieno gamybos mastu, bet ir nuosekliu, racionaliu požiūriu į ūkininkavimą. Jo tėviškė – Gečų kaimas Telšių rajone, o pirmasis ūkis gimė Vembūtuose, kai kartu su žmona Vida pradėjo ūkininkauti nuo vos dviejų karvučių. Šiandien Levenauskų pienininkystės ūkis – vienas didžiausių regione, kasdien „Žemaitijos pienui“ tiekiantis apie 7000 kg natūralaus pieno.
Algirdas Dačkevičius
Riša žemdirbiškos šaknys
Petras pasakoja, kad gyvenimas niekada nebuvo lengvas, bet žemdirbiškos šaknys ėmė viršų. Ūkininkavimas jam – ne atsitiktinumas, o šeimos tradicijų tąsa: tėvas buvo žemdirbiškų darbų pradininkas, iš kurio ir paveldėtas stiprus darbštumo kodas. „Dirbti, o ne dejuoti“ – toks jo požiūris, kuris lydėjo visą profesinį kelią.
Šiandien ūkis melžia daugiau kaip 200 karvių, o prie visų sprendimų prisideda šeima, ypač sūnus Vaidas ir žentas Gediminas.
Džiugu, kad dukros ir jų vyrai liko Lietuvoje bei puoselėja žemdirbiškas tradicijas.
Be visų sugebėjimų, Petras ypač didelį potraukį turi statyboms. Būtent jis rūpinasi naujų ūkinių pastatų įrengimu, padeda prižiūrėti ir tvarkyti aplinką. Jo praktiški sprendimai visiškai pasiteisino ir įnešė dar daugiau tvarkos bei struktūros į kasdienį ūkio gyvenimą. Ūkyje šiandien vyrauja išskirtinė švara – tvarkingi kiemai, prižiūrėti pastatai, kruopščiai apgalvotas logistikos išdėstymas. Visa tai rodo, kad tvarka – ne atsitiktinumas, o Petro sąmoningo darbo rezultatas.
Žmonės – svarbiausia ūkio stiprybė
Pasak Petro, ūkio augimas būtų neįmanomas be stiprios komandos. Jis negaili gražių žodžių žmonai Vidai, kuri yra tvirta atrama ne tik šeimoje, bet ir sprendžiant ūkio klausimus. Taip pat didelę reikšmę turi Vytautas – vadovo dešinioji ranka gyvulininkystės srityje, atsakingas, sumanus darbuotojas, kuriuo Petras visiškai pasitiki. Kitas nepakeičiamas žmogus – vadybininkė Janina, kuri rūpinasi dokumentais ir ūkio veiklos koordinavimu.
Petras džiaugiasi, kad pasitikėjimas komanda leidžia jam laisviau kvėpuoti ir net keliauti. Kartu su žmona jau aplankyta ne viena užsienio šalis. Kabinete ant sienos kabantis pasaulio žemėlapis jau beveik pilnas – trūksta tik simbolinių vėliavėlių. O labiausiai atsipalaiduoti, pasak jo, padeda Tailandas – vieta, kur šiluma ir ramybė leidžia bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių darbų.
„Aš žinau, kad net kai manęs nėra ūkyje, viskas vyks nepriekaištingai. Toks jausmas leidžia gyventi drąsiau“, – sako jis. Ši vidinė ramybė – tai stiprios komandos ir ilgamečio pasitikėjimo rezultatas.
Augimo tempas – tarp geriausių Lietuvoje
Petras Levenauskas – ne tik pavyzdingas žemės šeimininkas, bet ir vienas iš lyderių šalies mastu. Jis buvo apdovanotas už įspūdingą pieno pardavimo augimą – 2021-2022 metais jo ūkis išaugo net 61 proc.. Šis pasiekimas leido užimti pirmąją vietą tarp sparčiausiai augusių šeimos pieno ūkių Lietuvoje. Prieš tai, 2018 m., ūkyje jau buvo fiksuotas 52 proc. augimas.
Šie skaičiai rodo ne tik sėkmingą gamybą, bet ir gebėjimą prisitaikyti prie rinkos, investuoti į modernią įrangą, selekciją, pašarus ir darbuotojus. Visa tai – ilgų metų darbo rezultatas. Pasak Petro, „kai žinai, ką darai, kai turi tikslą – rezultatai ateina savaime. Bet tam reikia kasdienės pastangos.“
Pirmasis svarbus pripažinimas atėjo dar 2010 metais, kai kartu su žmona Vida jis laimėjo Telšių rajono konkursą „Metų ūkis“. Komisija tuomet įvertino ne tik efektyvų ūkininkavimą ir technikos modernizavimą, bet ir Petro sugebėjimą ūkyje išlaikyti tvarką, tvarkyti aplinką, o svarbiausia – rodyti sektiną pavyzdį kitiems žemdirbiams.
Apdovanojimai ir pagarba – pelnyta ilgamečiu darbu
Tokie žmonės kaip Petras – ne vien duomenų eilutės žemės ūkio statistikoje. Jo sukurtos net 34 darbo vietos stiprina kaimą, rodo, kad ūkininkas šiandien yra modernus, išsilavinęs ir atsakingas lyderis. Beje, Petro veiklą žino ir ūkininkų bendruomenė: jis priklauso Ūkininkų sąjungai, domisi politiniais procesais, ne kartą dalyvavo ir ūkininkų protestuose. Net besikalbant su juo, žentas teiravosi, kurį traktorių paruošti planuojamai protesto akcijai prie Seimo.
Petras tiki, kad ūkininko darbe svarbu visapusiškumas – nuo mechanikos iki ekonomikos. „Turi būti agronomas, mechanikas ir verslininkas viename. Tik tada gali atlaikyti visus iššūkius,“ – įsitikinęs jis. Šiuolaikinio ūkininko portretas šiandien jau toli nuo senojo stereotipo. Tai lyderis, strategas, inovatorius.
Pagalbiniai verslai – kūrybingumo ir praktikos derinys
Ieškodami papildomų veiklų ir diversifikuodami pajamas, Levenauskai ėmėsi dar vienos krypties – pagalbinių verslų kūrimo. Ūkyje gaminamos mobilios pirtelės, maudymosi kubilai bei originalios slėptuvės nuo karo – tai ne tik atsakas į šiandienos poreikius, bet ir versli šeimos iniciatyva, kuri sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Produktai išsiskiria kokybe, praktiškumu ir patvarumu, o juos renkasi tiek kaimo turizmo sodybos, tiek individualūs žmonės, vertinantys rankų darbą ir saugumą.
„Žmonės nori ne tik dirbti, bet ir pailsėti ar pasiruošti nenumatytiems laikams – mes į tai atsiliepėme“, – sako Petras.
Šios veiklos tapo ne tik papildomu pajamų šaltiniu, bet ir galimybe parodyti kūrybiškumą, techninius įgūdžius bei gamybos kultūrą.
Pamokos kitiems – dirbti su aiškia kryptimi
Petras Levenauskas – pavyzdys ne tik Telšių kraštui, bet ir visiems Lietuvos žemdirbiams. Jo istorija rodo, kad net ir nelengvomis sąlygomis galima sukurti klestintį, modernų ūkį, jei vadovaujamasi atsakingumu, nuoseklumu ir pagarba žmonėms.
Jam svarbiausia – ne šlovė ar titulai, o kokybiškai atliktas darbas ir žmonės, kuriais gali pasitikėti. „Tada viskas įmanoma“, – šypteli jis. Šiandien Petro ūkis – ne tik produktyvus, bet ir tvirtas kaip žemaitiškas ąžuolas. Tai ūkis, kuris ne tik išlaiko savo kryptį, bet ir drąsiai žengia pirmyn. Ir tai – ne sėkmės atsitiktinumas, o metų metus kryptingai augintas rezultatas.
60-ojo gimtadienio jubiliejaus proga Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė bei „Žemaitijos pieno“ žaliavos pirkimo vadybininkė Vaida Baltinienė palinkėjo Petrui Levenauskui ir jo šeimai ypatingos sėkmės, sveikatos ir tolesnio augimo. Tai buvo nuoširdi padėka už bendradarbiavimą su „Žemaitijos pienu“ ir indėlį į šalies pienininkystę.
Leave a Reply