Taip būtų galima pavadinti šį straipsnį apie Telšių Žemaitės dramos teatre vykstančius procesus. Telšių teatras – vienas seniausių Lietuvoje. Jo ištakos siekia dar XX amžiaus pradžią, kuomet buvo suvaidinti pirmieji spektakliai mūsų mieste. Per ilgą gyvavimo istoriją teatre būta nemažai gerų pastatymų. Dauguma aktorių buvo mėgėjai. 1940-1949 m. laikotarpiu mieste veikė ir profesionalus teatras. Jį uždarius, apie 1959-uosius atkurtas mėgėjų teatras. 1965-aisiais jam suteiktas Žemaitės vardas. Žemaitės dramos teatras Lietuvoje išsiskiria kaip daugiausiai įvairių nominacijų pelnęs mėgėjų teatras, tačiau pastaraisiais metais išsikeltas tikslas, kad būtų pasiektas profesionalaus teatro statusas, kartu išsaugant ir mėgėjų trupę bei vaikų ir jaunimo studiją. Dabartiniame teatre yra ir profesionalų, ir mėgėjų trupės, kurios abi žiūrovus džiugina kokybiškais spektakliais. Teatro meno mokosi bei vaidina ir jaunoji telšiškių karta. Deja, teatro viduje esama įtampos tarp mėgėjų ir profesionalų.
Stasys Katauskas
Teatro teisinis statusas
Besibaigiant pavasariui, vykusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos narys Remigijus Macas (teatro mėgėjų trupės aktorius), apeliuodamas į 2022 metais patvirtintą Savivaldybės strateginį veiklos planą 2022-2030 metams ir į teatro bendruomenės lūkesčius, klausė posėdyje dalyvavusio Žemaitės dramos teatro direktoriaus Deivido Rajunčiaus, kokia yra profesionalaus teatro vizija Telšiuose, kaip direktorius įsivaizduoja profesionalaus teatro struktūrą, finansinius poreikius.
D.Rajunčius atsakė, kad 2022 m. Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintame strateginiame Savivaldybės veiklos plane 2022-2030 metams numatyta iki 2030-ųjų Telšiuose sukurti profesionalų teatrą. Profesionalaus scenos meno teatro statuso suteikimo procedūrą ir tvarką, anot D.Rajunčiaus, reglamentuoja Profesionaliojo meno įstatymo 5 straipsnis bei Juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo meno įstaiga ir šio pripažinimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. balandžio 5 d. tuomečio kultūros ministro. Pasak D.Rajunčiaus, įstatyme numatyta, kad profesionalaus statuso siekiančios meno įstaigos veikla turi atitikti bent tris iš penkių įstatyme nurodytų kriterijų. Tarp kriterijų – ir reikalavimas būti vertinamiems profesionalių teatro kritikų, dalyvavimas tarptautiniuose profesionalaus teatro renginiuose, kitokie reikalavimai. D.Rajunčius pabrėžė, kad jam prieš keletą metų pradėjus vadovauti Žemaitės dramos teatrui, išaugo profesionalių ar dalinai profesionalių pastatymų dalis teatro repertuare, pamažu siekiama atitikti ir kitus reikalavimus. Tačiau esą ne taip paprasta į mėgėjų teatro pastatymus prisikviesti profesionalius kritikus.
Teatro direktorius atkreipė dėmesį, kad nors Telšių teatras aukštai vertinamas kaip mėgėjų teatras, dabartinis jo juridinis statusas nebeatitinka esamos situacijos, mat šalies teatrai arba jau yra tapę profesionalūs, arba juridiškai pavaldūs rajonų kultūros centrams. Tuo tarpu mūsų mieste teatras nėra nei kultūros centro jurisdikcijoje, nei pasiekęs profesionalaus teatro statusą. Šia prasme Žemaitės dramos teatras vienintelis toks Lietuvoje. Dėl tokios keistos juridinės situacijos, teatro direktoriaus teigimu, vykdant veiklą, galima vadovautis tik Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu.
Sumos
D.Rajunčius posėdyje sakė esąs numatęs devynias veiklos kryptis, kaip teatras galėtų siekti profesionalaus statuso. Teatre, anot jo, jau veikia profesionali aktorių trupė. Pasibaigus planuojamiems teatro rekonstrukcijos darbams, apie kuriuos „Kalvotoji Žemaitija“ jau yra rašiusi, teatre turėtų pagerėti techninės galimybės statyti ir priimti sudėtingesnės techninės įrangos reikalaujančius spektaklius. Tarp kitų teatro direktoriaus įvardytų tikslų reiktų išskirti idėją suformuoti teatro meno tarybą bei peržvelgti, ar tikrai reikalingi visi šiuo metų teatre dirbantys režisieriai (dabar teatre pilnus etatus turi režisieriai Donatas Žilinskas, Laimutė Pocevičienė ir Badris Tseredianis, tačiau tik pastarasis dirba su profesionalia 9 aktorių trupe).
D.Rajunčiaus pasisakyme buvo akcentuojamos ir, teatro direktoriaus manymu, reikalingos pinigų sumos. Anot jo, reikėtų orientuotis ne į darbo kiekybę, o į kokybę ir, norint, kad teatre būtų pakankamas kiekis dirbančių teatro profesionalų, reikalinga įsteigti ne dalinius, o pilnus etatus su konkurencingu atlyginimu. Tam, D.Rajunčiaus skaičiavimais, prireiktų 225 tūkstančių eurų per metus. Šiuo metu, pasak teatro direktoriaus, profesionalius Žemaitės dramos teatro aktorius pasiekia 90 000 eurų. Kviestiniams specialistams Žemaitės dramos teatre šiuo metu išleidžiama dar apie 10 000 eurų, iš kurių Savivaldybė skiria 5000, likusi dalis paimama iš paties teatro pajamų. Palyginimui teatro direktorius pateikė Marijampolės miesto teatro pavyzdį, kur Savivaldybė, pasak D.Rajunčiaus, žinomų aktorių ir kitų specialistų kvietimui vietos teatrui papildomai skiria iki 200 000 eurų.
Skaitytojui reikia priminti, kad iki šiol minėtos pinigų sumos skirtos tik profesionalių aktorių ir kviestinių darbuotojų esamiems bei, idealiu atveju, pageidautiniems atlyginimams. Iš viso, D.Rajunčiaus skaičiavimais, įvertinus kintančią kainodarą, išlaikymo kaštus ir kitas išlaidas, profesionalaus turinio kūrimui, pristatymui ir sklaidai teatrui reikėtų 800-900 tūkstančių eurų metams. Šiuo metu Telšių teatras, anot D.Rajunčiaus, iš Savivaldybės visai veiklai, įskaitant teatro išlaikymo kaštus, gauna apie 600 000 eurų.
Pajamos
Teatras patiria ne tik išlaidų, bet turi ir pajamų. „Kalvotosios Žemaitijos“ turimais duomenimis, 2024-aisiais metais už parodytus spektaklius Žemaitės dramos teatras gavo per 26 tūkstančius eurų pajamų. Kiek didesnę pajamų dalį, apie 13 tūkst. 434 eurus, atnešė mėgėjų trupių bei vaikų ir jaunimo studijos kolektyvų pasirodymai. Profesionalų trupės spektakliai teatrui atnešė 12 tūkst. 652 eurus pajamų.
Žinoma, teatro pajamos yra ne vien už parduotus bilietus į spektaklius. Pinigų gaunama ir dalyvaujant projektinėje veikloje. Tą Savivaldybės tarybos posėdyje akcentavo ir teatro direktorius, tiesa, neįvardinęs konkretesnių skaičių. Visgi matyti, kad ir dabartinėje situacijoje teatro gyvavimui reikalingų pinigų liūto dalį sudaro Savivaldybės skiriamos lėšos. Sprendžiant iš to, kas buvo kalbama posėdyje, norint pasiekti profesionalaus teatro statusą, Savivaldybei jas tektų padidinti trečdaliu.
Teatro veikla
Telšių rajono gyventojams praėjusiais metais buvo parodyta 15 vaidinimų. Daugiausiai, po 4 kartus rodytas režisieriaus Donato Žilinsko spektaklis vaikams „Antuanas Ferdinandas“ bei režisieriaus Badrio Tseredianio pastatymas „Orkestras“. Be telšiškių, spektakliais galėjo džiaugtis Žarėnų ir Kaunatavos gyventojai. Šiuose miesteliuose suvaidinta po 1 spektaklį.
Už mūsų savivaldybės ribų trupės iš Žemaitės dramos teatro pasirodė 22 kartus. Daugiausiai – 13 kartų – rodytas D. Žilinsko spektaklis „Vėina kėima pablūdėmā“. Pastarasis pastatymas teatrui praėjusiais metais atnešė ir daugiausiai pajamų, diduma – iš vaidinimų būtent gastrolėse. Telšiuose sukurtus spektaklius galėjo pamatyti 12 kitų šalies savivaldybių bei Punsko (Lenkija) žiūrovai. Absoliuti dauguma už mūsų savivaldybės ribų vykusių Žemaitės dramos teatro trupių pasirodymų – mėgėjų trupės suvaidinti spektakliai.
Žemaitės dramos teatre taip pat rengti festivaliai „Teatradimai“ bei „ŠOKas“. Pastarųjų iniciatoriai – su aktoriais mėgėjais dirbantis režisierius Donatas Žilinskas bei choreografė Ina Levickienė. Teatre veikia bei spektaklius stato režisierės Laimutės Pocevičienės vadovaujama vaikų ir jaunimo studija SAVI. Praėjusią vasarą miestą buvo nuspalvinusi ir Teatro gatvė „Esaties lieptais“ – sudedamoji dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ dalis.
Požiūriai
Diskusijoje, kilusioje Savivaldybės tarybos posėdyje, išryškėjo gilesni teatro žmonių požiūriai į užkulisinę Žemaitės dramos teatro tikrovę. „Su visa pagarba, bet teatras negali prasidėti nuo vaikų ir jaunimo. Teatras turi prasidėti nuo trupės“, – sakė D.Rajunčius, pastebėdamas, kad, jo požiūriu, Telšiuose yra kiek iškreiptas teatro veiklos modelis, nes daug kas mūsų miesto teatre statoma būtent dirbant su vaikais ir jaunimu, kuomet kituose šalies teatruose tai įprastai būna tik papildoma teatro veiklos sfera.
Tačiau Telšių teatrą ilgus metus formavo čia gerokai iki dabartinio teatro vadovo dirbę režisieriai. Darbo su jaunimu tradicijos Žemaitės dramos teatre ypatingai gilios, vaikų ir jaunimo studijose būta išties išskirtinių spektaklių, ne be pagrindo aukštai įvertintų nacionaliniu mastu. Vienas žinomiausių tokių pavyzdžių – 2008-aisiais režisierės Laimos Adomaitienės (dabar Felicija Feiferė) režisuotas spektaklis „M“ apskritai yra turbūt vienas geriausių visų laikų teatro pastatymų, sukurtų mūsų mieste. Turi kuo didžiuotis ir iki šiol Telšiuose dirbanti režisierė L.Pocevičienė.
Suprantamas ir teatre vaidinančių mėgėjų trupės aktorių nepasitenkinimas. Orientacija prioritetą skirti profesionalų trupei, šiam tikslui reikalingų lėšų dydis, ypač lyginant, kiek jų belieka mėgėjų trupės reikmėms, ne vieną mėgėjų trupės aktorių skaudina. Ilgus metus teatrui atidavę žmonės ima jaustis vis labiau nustumiami į antrą planą. Nors būtent mėgėjų trupės dešimtmečiais garsino teatrą ir miestą, pelnytai vadinamas vienų geriausių mėgėjų teatrų visoje šalyje. Nėra jokių garantijų, ar tą patį savoje kategorijoje pajėgs profesionalus teatras.
Savivaldybės tarybos posėdyje kilusioje diskusijoje D.Rajunčius neslėpė, kad trinties tarp mėgėjų bei profesionalių aktorių esama. Tą pastebėjo ir kiti Savivaldybės tarybos nariai, kvietę teatro bendruomenę stengtis labiau sugyventi po vienu stogu. R.Macas retoriškai klausė D.Rajunčiaus, ar šis pats viską padarąs, kad tos trinties būtų mažiau.
Idealiu atveju būtų puiku mieste turėti ir stiprų profesionalų teatrą, ir teatro valdžios dėmesio bei savo reikmėms skiriamų lėšų nestokojančią mėgėjų trupę, ir išsaugotas vaikų ir jaunimo teatro tradicijas. Rajono valdžia, kiek buvo galima spręsti iš pasisakymų Savivaldybės tarybos posėdyje, nestokoja ambicijų remti profesionalaus teatro idėją. Tačiau nesinorėtų, kad, kuriant tokį teatrą, nustumtais į užribį pasijustų po tuo pačiu stogu besiglaudžiantys kiti teatro žmonės.
Kai valdžios atstovas vaidina mėgėjų trupėje, tai aišku kieno balsas eina į dangų..