Pristatinėti šio žmogaus telšiškiams, spėju, nereikia. Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius mūsų mieste tikrai žinomas. Negana to, E. Vaškelevičių žmonės pažįsta ir kaip įvairių televizijos laidų vedėją bei TV projektų dalyvį. Būtent pastarąją kalbinto žmogaus pusę norėjosi labiau atskleisti šiame pokalbyje. Kartu buvo įdomu, kaip iš kaimyninės Plungės kilęs pašnekovas atrado kelią į Telšius.
Stasys Katauskas
– Į Žemaitijos sostinę atvykote iš Plungės. Kaip nutiko, kad pasirinkote mūsų miestą?
– Telšiai man jau nuo seno pažįstami. Juk studijavau čia, Žemaitijos kolegijoje. Dirbau kadaise veikusioje radijo stotyje „Žemaitijos radijas“. Būdamas Telšiuose, dirbau ir „Žemaitijos televizijoje“. Tiesa, į Telšius važinėdavausi iš Plungės ir buvo tarpsnis, kuomet dėl šeimyninių ir kitokių aplinkybių daugiausia gyvenau Plungėje, turėjau ten darbą. Bet esu baigęs turizmo ir rekreacijos magistrantūros studijas ir kuomet pasitaikė, kad Telšiuose buvo skelbiamas konkursas į su mano profesiją susijusias pareigybes, nutariau dalyvauti. Laimėjau tą konkursą ir taip vėl atėjau dirbti į Telšius.
Pamenu, nuorodą į konkursą pamačiau visai netyčia. Dalyvauti paragino dėstytojai, juolab kad man patinka ši sritis. O Telšiai labai gražus miestas, mačiau jame daug neišnaudotų turizmo prasme galimybių. Jų ir dabar dar daug. Ir štai jau eina penkti metai, kai aš čia, jau laikau Telšius savo miestu, būnu čia daugiau negu Plungėje. O ką su kolektyvu dar nuveiksim ateityje, bus matyti.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai, kuomet pradėjote vadovauti vietiniam Turizmo informacijos centrui?
– Pamenu, atidirbau paskutinę dieną Plungės jaunimo centre, buvo penktadienis. Ir jau pirmadienį, be jokių atostogų, pradėjau naująjį darbą. Iš pradžių, pirmosiomis dienomis galvojau, kur aš čia patekau. Nes viskas buvo kitaip, intensyviau nei tikėjausi. Reikėjo priprasti ir suvokti, kad į mane truputį žiūrima kaip į jauną naujai atėjusį žmogų, kuris labiau patyrusiems bendradarbiams čia kažką pasakos, kažką vadovaus. Bet čia nuostabus kolektyvas, puiki komanda. Ir jau po kokių pirmų poros mėnesių ėmiau džiaugtis, kad čia patekau. Tą patį rudenį, vos po kelių mėnesių darbo, gavom ir pirmą įvertinimą už darbo rezultatus.
– Telšiuose Jums puikiai sekasi. Bet ar nesulaukiate pasiūlymų sugrįžti į Plungę, ar nepavydi plungiškiai, kad atėjot į mūsų miestą? Juk nepaisant Oginskių dvaro su gražiu parku, Telšiai savo kaimynus turizmo srityje, manau, lenkia?
– Ne šiaip lenkia. Telšiai yra gerokai pabėgę į priekį. Aišku, man, kaip plungiškiui, truputį liūdna, kai mąstau apie Plungę. Potencialo ir Plungėje daug. Bet žiūrėdamas į ją, kartais nejučia pagalvoju, jog Plungė savos srities specialistų neremia. Kad ir nesenas pavyzdys, kai net tokie iškilūs žmonės, kaip Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas, tiesiog ateidamas į darbą, sužino, jog einamose pareigose dirbs paskutinę dieną. Galbūt nenuskambės gražiai, bet kartais atrodo, jog, lyginant su Telšiais, Plungė eina kitu keliu, kur ne specialistai svarbu, o partinė priklausomybė. Bet, manau, anksčiau ar vėliau tai ims keistis. Turėtų ateiti ir Plungės laikas.
– Žmonės Jus pažįsta ne tik kaip turizmo srities žmogų, bet ir kaip televizijos laidų vedėją. Kaip patekote į šią sritį?
– Darbo televizijoje patirties turėjau jau iš ankstesnio laikotarpio Telšiuose. Juk dirbau vietinėje televizijoje ir nebuvau toli pabėgęs nuo regioninės žiniasklaidos. Apskritai galvoju, kad mano gyvenime turbūt niekuomet nebuvo tik vieno darbo. O konkrečiau kalbant, turėjau idėją, kad gerai būtų laida, susijusi su turizmu. Pirmasis projektas buvo dar „Delfi“ televizijoje. Laida „Kelionės tikslas – Žemaitija“. Šio projekto mintis, iš esmės, tebuvo pareklamuoti Telšius, nors kelias laidas su bičiuliais tąsyk nufilmavom ir Rietave, Mažeikiuose bei Plungėje.
Pasibaigus projektui, gavau pasiūlymą iš „Lietuvos ryto“ televizijos kurti su turizmu susijusią laidą. Iš pradžių gan skeptiškai pažiūrėjau į tą pasiūlymą, bet pabandžiau. Ėmėm keliauti po visą Lietuvą ir pastebėjau, kad mums visai neblogai sekasi, kad laidos reitingai geri. Taip prabėgo jau trys tos laidos sezonai. Bet pastaroji laida daugiau vasaros projektas, tad be jos dar buvo ir kitų televizinių projektų, tokių kaip „Aš pretendentas“, kur kiekvieną savaitę savo kailiu išbandydavau vis kitokią profesiją. O nuo rugsėjo turim laidą „Geriausias“, kur, keliaudami po įvairias Lietuvos vietas, pristatome vis kokį kitą savo krašte, kokioje nors savo srityje daug pasiekusį žmogų.
– Darbą televizijoje įsivaizduoju kaip kūrybinę veiklą. Juk reikia laidos koncepcijos, idėjų, apskritai daug ir kūrybinio, ir organizacinio darbo, kurio nemato žiūrovas?
– Taip, tai sunkus darbas, nors žmonės kartais gal pagalvoja, kad kas jau ten sunkaus ta 25 minučių laida. Iš tikrųjų yra didžiulis darbas už kadro, tekstų rašymasis, kelionės, susiplanavimas, kaip tu pristatysi miestą ar žmogų, ką rodysi. Žinoma, nutinka ir visokiausių nenumatytų dalykų. Yra keliaujant ir padangą nuleidę, ir kitokių pasinervinti verčiančių dalykų papuola. Būna ir kad vienas filmavimas, įskaitant keliones, užtrunka, pavyzdžiui, 17 valandų. Bet vis tiek tai yra įdomu, gera ir norisi tą daryti.
Kalbant apie idėjas, koncepcijas, dar tik įpusėjus laidos sezonui, tavęs jau klausia, ką galėtum paruošti, kai pasibaigs šis sezonas. Ir svarbu čia ne tik tavo idėjos, bet ir kokie bus būsimos laidos žiūrimumo reitingai. Nes jei maži, tavo laidą išims, išeisi su nuostoliais. Tad sėdi ir galvoji, kas tau pačiam galėtų būti įdomu, kas turėtų patikti žiūrovams ir ką tu gali padaryti kitaip, naujai, padaryti kažką, ko nedaro kiti. O kai sugalvoji, toliau vyksta darbas. Jokia paslaptis, kad turiu keletą įmonių, renginių organizavimo, kabelinės televizijos transliacijos 4TV kanalu, kur transliuojame muziką. Tai padeda rengiant laidas. Iš esmės mes paruošiam visą produktą, nuo idėjos iki techninio išpildymo. Rodyti belieka tik galutinį rezultatą.
– Įsivaizduoju, kad Jūsų veikloje neišvengiamai tenka susidurti su daugybe įdomių žmonių, apsilankyti įdomiausiose vietose. Galbūt yra kas nors ypatingai įstrigę, koks nors įvykis, žmogus, vieta ar išskirtinė istorija?
– Yra labai daug be galo įdomių, įvairių, charizmatiškų žmonių. Su kai kuriais susidraugauji, imi bendrauti, kad ir nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, labai įstrigo dvi panevėžietės, mama ir dukra, kuriančios savo verslą Aukštaitijos sostinėje. Labai praturtina ir žmonės, su kuriais dirbame mūsų komandoje. Juk jei aš ar laidos prodiuserė mano žmona, galima sakyti, nesam tikri profesionalai, kiti komandos nariai yra tikri savo srities specialistai. Samdome juos pagal autorines sutartis. Tai žmonės, turintys didelę patirtį televizijoje, dirbantys ar dirbę su didžiausiais Lietuvoje televizijos projektais. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tenka su tokiais žmonėmis dirbti, kad jie mumis patikėjo.
Be to, keliaudamas televiziniais tikslais ir pats sužinau iki tol negirdėtų dalykų. Pavyzdžiui, kad netoli Biržuvėnų dvaro, Virvytėje, vyksta maudynės su žirgais. Tokią pramogą siūlo šeimos ranča „Pasaga“, kurią įkūrė ne taip seniai sodybą tose vietose nusipirkę žmonės. Tu atvažiuoji, sėdi ant žirgo ir… į Virvytę maudytis kartu su žirgu. Tik rengdamas laidą televizijai apie tai sužinojau.
– Turite be galo daug veiklos, esate kelių vaikų tėvas. Ar žmona nepriekaištauja, kad dirbat per daug?
– Labai džiaugiuosi, kad šeimoje esam draugiškai pasiskirstę, kad aš daugiau atsakingas už finansinį aprūpinimą, žmona – už rūpinimąsi namais, vaikų auklėjimą, nors ji taip pat prisideda prie mano veiklos. Žinoma, filmavimai, darbas turizmo informacijos centre, kitos veiklos atima daug laiko. Juk aš dar ir nuotoliniu būdu skaitau paskaitas studentams iš Vilniaus ir Klaipėdos, turiu kitokių veiklų. Bet televizija yra savaip magiškas dalykas ta prasme, kad tu gali per atostogas nufilmuoti didelės dalies sezono laidas, kurios tebus rodomos po keleto mėnesių. Pavyzdžiui, yra buvę, kad per savaitę nusifilmavom dviejų mėnesių sezono laidas, nors, aišku, tai buvo labai intensyvi savaitė. Šiuo požiūriu tai labai dėkinga veikla. Be abejo, kiek galima stengiuosi ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Turėdami galimybę, visi kur nors vykstam kartu. Esu labai dėkingas savo žmonai ir, manau, kad toks pasiskirstymas veiklomis prisideda ir prie mūsų sėkmės.
– Jeigu iš daugelio Jūsų veiklų tektų pasirinkti kurią vieną, kuriai teiktumėte prioritetą?
– Manau, Žemaitijos turizmo informacijos centrui. Pasilikčiau čia kaip turizmo specialistas, kaip komandos formuotojas, kaip galbūt kažkokių idėjų generatorius. Jaučiuosi save čia atradęs. Ir, manau, jeigu ne Telšiai, nebūčiau dabar ir televizijoje. Tai nutiko Telšių dėka, mano veikla, darbai, kontaktai užsimezgė per Telšius.
– Žemaitijos sostinė Jūsų pasakojime atsiskleidžia kaip puiki starto aikštelė gerai karjerai ir net puiki vieta jai?
– Bet žinokit taip ir yra. Galima sakyti, kad visą mano karjerą, netgi dėstytojavimą studentams, sudėliojo buvimas ir darbas šiame mieste.
– Ačiū už pokalbį.