Vis daugiau telšiškių atranda vos už kiek daugiau nei pusantro šimto kilometrų Latvijoje įsikūrusį Rundalės dvaro ansamblį. Jis lankytoją pribloškia vos pasiekus tiltelį, vedantį į rūmus. Tarp arklidžių ir karietinių iškylančiu didingu vaizdu. Tuoj akys įsminga į Kuržemės valdovo vasaros rezidencijos pastatą. Kas yra buvęs Sankt Peterburge, tuoj sumeta, kad Rundalės rūmai savo stilistika yra panašūs į Žiemos (dabartinį Ermitažą), kuriuose gyveno Rusijos imperatoriai. Rundalės rūmai savo užmojais nenusileidžia Vakarų Europos šalių karalių dvarams. Norint suvokti, kaip netoli Lietuvos sienos iškilo toks didingas ansamblis, reikia nors trumpai priminti dvaro statytojo biografiją, kuri yra panaši į Pelenės istoriją. Dvaras turi ir įvairių lituanistinių atspalvių.
Povilas Šverebas
Iš dvaro istorijos
Ernstas Johanas Bironas, nors buvo kilmingasis, bet jo šeima buvo neturtinga. Todėl jis buvo priverstas tarnauti kitiems. Įsidarbinęs Kuržemės valdovo Fridricho Vilhelmo našlės Anos Ivanovnos dvaro kanceliarijoje, greitai sugebėjo atkreipti jos dėmesį. Jai tapus carinės Rusijos valdove, buvo paimtas į Sankt Peterburgą, kur įsitvirtino kaip jos fovoritas ir faktiškai tvarkė visos valstybės reikalus. Susikrovęs didelius turtus, 1735 m. vasarą nusipirko Rundalės dvarą, kurį nugriovė ir už kelių šimtų metrų imperatoriškajam architektui grafui Frančesko Bartolomėjui Rastreliui, atsikviestam į Rusiją iš Italijos, pavedė suprojektuoti rūmus su 100 salių. 1736 m. gegužės 24 d. jau buvo pašventintas rūmų statybos kertinis akmuo. E.J.Birono įtaką rodo faktas, kad jis, dar neužbaigus Žiemos rūmų statybos, architektą išsiuntė dirbti į Kuržemę. Rūmus statė apie 1000 darbininkų. Dalis meistrų buvo atsiųsti iš Sankt Peterburgo. Dvaro žemei dirbti pritrūko rankų, todėl buvo pradėti samdomi valstiečiai iš Lietuvos.
Nuo 1562 m. formaliai Kuržemė ir Uždauguvis priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK), o vėliau, pareikalavus lenkams, ir Lenkijos karalystei. Po 1569 m. unijos vadinamajai Abiejų Tautų Respublikai (ATR). Šioje besilpstančioje valstybėje vis didesnę įtaką turėjo carinė Rusija. Tai leido ir E.J.Bironui pradėti galvoti apie Kuržemės hercogystės arba kitaip dar vadinamos kunigaikštystės valdymą. 1737 m. pavasarį, mirus Fridrichui Ketleriui – paskutiniam šios dinastijos atstovui, krašto parlamentas E.J.Bironą išrinko savo valdovu. Įdomu, kad Jokūbas Ketleris buvo užėmęs porą salų – Gambijoje Džeimso, ir ją pavadinęs Kuršo Gambija bei Tobago – Naująją Kuržemę. Jam jos buvo reikalingos kaip prekybiniai uostai. Kuržemė trumpą laiką buvo kolonijine valstybe. Kadangi ji formaliai tuo metu priklausė LDK, mes kartais norime prie šio fakto prisiglausti.
E.J.Bironui, tapus Kuržemės valdovu, sulėtėjo Rundalės rūmų statyba, nes jis Kuržemės sostinėje Jelgavoje užsimojo greitai pastatyti naujus reprezentacinius rūmus (dabartinis Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas). Dalis medžiagų ir meistrų iš statomų vasaros rezidencinių Rundalės rūmų iškeliavo į Jalgavą. 1740 m. mirė imperatorė Ana Ivanovna, sostą palikdama nepilnamečiui Ivanui VI, o jo globėju buvo paskirtas E.J.Bironas. Imperatoriaus Petro Didžiojo nesantuokinė dukra Jelizaveta įvykdė perversmą ir Ivaną VI nuvertė iš sosto. Pati, tapusi Rusijos valdove, tuoj susidorojo ir su jo globėju. E.J.Bironas buvo nuteistas mirties bausme, bet jo pasigailėta, todėl tik buvo ištremtas, o turtas nusavintas. Rundalės rūmai ne tik nebuvo baigti, bet dar ir išplėšti. Mirus Jelizavetai, sostą paveldėjo Petras III, kuris buvo vedęs vokiečių kilmės kunigaikštytę Jekateriną. Ji įvykdė perversmą, kurio metu buvo nužudytas jos vyras. Tapusi valdove, ji ne tik amnestavo E.J.Bironą, bet ir pasirūpino, kad jam 1763 m. būtų grąžintas Kuržemės sostas, kuris buvo atitekęs ATR karaliaus Augusto Stanislovo Poniatovskio sūnui Karoliui. Tai rodo mūsų buvusios valstybės silpnumą, nes jos teritorijoje jau stovėjo Rusijos kariuomenė, o Jekaterina II darė ką norėjo.
Po to sekė trys ATR padalijimai. Po 1795 m. paskutiniojo valstybė buvo likviduota. Kuržemė buvo įjungta į carinės Rusijos sudėtį, o jos paskutinis kunigaikštis Petras gavo atsisakyti sosto. Po to Rundalę valdė Jakaterinos II fovoritas grafas Platonas Zubovas. Ši giminė ne vieną dvarą dovanų gavo ir Lietuvoje. Paskui vedybiniu keliu Rundalė atiteko grafui Andrejui Šuvalovui. Jų giminės herbas ir dabar tebepuošia rūmų fasadą. Kadangi naujieji savininkai daugiausia gyveno Sankt Peterburge, todėl Rundalė, skirtingai nei daugelis kitų dvarų, išvengė madų vaikymosi ir nebuvo perstatinėjami. Rūmai beveik išlaikė pirminį planą. Tik buvo panaikinta rūmų koplyčia, o sujungus kelias patalpas, įrengta galerija. Atgavęs rūmus, E.J.Bironas užbaigė jos statybą. Interjerą įrengti buvo pakviestas berlynietis skulptorius, dirbęs Prūsijos karališkajai šeimai, Johanas Michaelis Grafas. Jis atvyko su savo broliu Juzefu ir kitais įžymiais vokiečių meistrais.
Matome, kad dvarą statė ir puošė pasaulinio lygio meistrai, kurie dirbo įvairių šalių valdovams. Kadangi Rundalės rūmai, nors turėjo pakilimų ir nuopuolių, išvengė ne tik sunaikinimo, bet ir perstatymų, yra vientisas XVIII a. kultūros paveldo šedevras. Dabar rūmai, kaip patys muziejininkai sako, jau yra restauruoti per 80 procentų. Juose eksponuojama iš visų Latvijos muziejų surinkti dvarų kultūros reliktai. Tai leidžia pajusti to laikmečio valdovų gyvenimą, suprasti Kuržemės ir E.J.Birono svorį tų laikų politinėse peripetijose, o tuo pačiu netiesiogiai prisiliesti ir prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos istorijos. Todėl neatsitiktinai Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentus, esant galimybėms, stengiamės supažindinti su šiuo išskirtiniu Pabaltijo šedevru, parodyti ne tik ekspozicijas, bet ir pristatyti žmones, kuriančius tą gėrį.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply