
Kūrybinio kelio keturiasdešimtmečiui paminėti surengtoje parodoje iš Anykščių kilęs ir, kaip pats juokauja, emigracijoje Žemaitijos sostinėje įstrigęs menininkas Romualdas Inčirauskas parodos atidarymą pradėjo mintimi iš Biblijos: apie šeimininko savo trims tarnams duotus penkis, du ir vieną talentus ir kaip šie už tą pasitikėjimą turėjo atsiskaityti. „Visada jaučiu atsakomybę už man duotą talentą“,— prisipažino R.Inčirauskas gausiai suisirinkusiems jo kūrybos gerbėjams.
Lina Dijokienė
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių galerijoje niūrų lapkričio penktadienio vakarą žydėjo gėlės ir šypsenomis švytėjo susirinkusiųjų veidai — čia atidaryta žinomo Lietuvos metalo meno kūrėjo Romualdo Inčirausko, sukūrusio ne vieną reikšmingą objektą Telšių mieste, metalo skulptūrų, tapybos, juvelyrikos paroda, skirta autoriaus kūrybinio kelio 40-mečiui.
Kūriniai — miesto erdvėje
„Norint pamatyti Romualdo Inčirausko kūrinius, nebūtina eiti į Telšių galerijoje atidaromą jo darbų parodą — visas miestas yra menininko ekspozicijų salė. Gal tik miestiečiai taip susigyveno su dailininko kūriniais, esančiais viešosiose erdvėse, kad jie tapo neatsiejama Žemaitijos sostinės savastimi…“,— dr. Danutė Zovienė.
Ji parodos anotacijoje R.Inčirauską vadina tikru XX–XXI amžių sandūros menininku — sparti meninių idėjų ir judėjimų, technologijų ir plastinės raiškos kaita, žanrų ribų nyksmas bei naujos medijos jo kūryboje įgyja savitą ir paveikų pavidalą.
„Antra vertus, jam, tarsi renesanso menininkui, rūpi ir yra pavaldžios įvairios kūrybos sritys. Kaip pastebi menotyrininkė Jurgita Ludavičienė, išskirtinė R.Inčirausko kūrybos savybė yra universalumas. Iš tiesų, dailininkas suformavo savitą skulptūrinės plastikos atmainą, kurioje persipina tradicinių žanrų — medalio, reljefo, juvelyrikos, trimatės skulptūros — bruožai. Ir tai nėra savitikslis ar formalus siekis. Kūrybinė patirtis ir profesionalus technologijų žinojimas jam visada tarnauja ilgai brandintai, o kartais netikėtai gimusiai idėjai įkūnyti. Autorius prisipažįsta, kad labiausiai vertina koncepcijos ir technologijos dermę. Minties, ikonografijos ir meistriškumo derinys yra jo kūrybos vizitinė kortelė“,— pastebi D.Zovienė.
Daktarė prie minėto kūrybos universalumo ir profesinės meistrystės priduria dar vieną, ko gero,— esminį R.Inčirausko kūrybos bruožą. „Paklaustas, kas labiausiai neramina, kokias problemas jo kūriniuose įprasmina naudojami ženklai ir jų sąsajos, menininkas atsako aiškiai: „Krikščioniška pasaulėžiūra yra mano kūrybos stuburas. Tai lemia siužetus, ženklus, simbolius“. Šią nuostatą patvirtina ir monumentaliausias (nacionalinės premijos vertas!), kelerius metus kurtas darbas — Šv. Antano Paduviečio katedros durys, ir šiemet šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ bei kitose erdvėse eksponuota skulptūrinė instaliacija „Civilizacijos“ bei „Civilizacijos II“, rodoma Telšių galerijoje. Kaip tikras postmodernistas, jis jungia įvairių kultūrų ženklus, naudoja citatas, keičia daiktų funkcijas, medžiagų fizines savybes ir įtraukia žiūrovą į savotišką žaidimą-disputą“,— akcentuoja D.Zovienė.
Kūryba — lyg žaidimas
Įėjusius į jubiliejinės kūrybinės sukakties parodos erdvę, pasitinka spalvų ir emocijų pliūpsnis. Tai naujas 23 paveikslų tapybos ciklas „Abstrakcija su autoriniu ženklu“, sukurtas taip pat šiemet. „Dėstydamas VDA Telšių fakultete, Romualdas Inčirauskas yra priverstas „palaikyti kūrybinę formą ir būti kūrybos procese“. Gal todėl ne tik moko kitus, ką pats moka geriausiai daryti, bet grįžta prie juvelyrikos ar, pasiilgęs spalvų, imasi tapybos“,— paaiškina D.Zovienė.
Tuo tarpu pats menininkas apie šį tapybos ciklą kalba kiek autoironiškai: „Kas dveji-treji metai užplūsta koloristinis priepuolis. Parodų metu dažnai klausiama: „Kodėl paukščiai?“. Po atsakymo, kad čia jokio paukščio nėra, žiūrovas sutrinka: „Kaip tai?“… Jeigu prisipažinsiu tapąs paukščius, išsiduosiu savo infantilumą, tokius piešia dvejų-trejų metų vaikai. Absoliutus suvaikėjimas…“
Paskui menininkas prisipažįsta, jog anksčiau iš tiesų buvę paukščiai, įkvėpti R.Bacho romantinio kūrinio „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“. „Tada jie dar skraidė ir buvo paukščiai. Blaškėsi po visą drobės erdvę. Vėliau nusileido ant žemės, prarado sparnus, tapo kresni, kulinariniai, kol pagaliau nustojo būti paukščiai…,— kūrybos virsmą aiškina autorius ir priduria,— taigi labiausiai jaudina koloristiniai pasiblaškymai atsipalaiduojant drobėje… tai poilsis nuo metalo… O paukščio nėra. Liko tik autorinis ženklas“.
Subtilios ironijos, humoro jausmo apstu šioje parodoje. Neįprastu, netikėtu žvilgsniu nustebina R.Inčirausko haiku. Kaip antai, „Negelbsti dygliuoti protektoriai/ Slidžiam kely/ Minčių“…
Apie civilizaciją — kitaip
Meninės ironijos apstu ir kitame menininko projekte — „Civilizacijos“. „Romualdo Inčirausko „Civilizacijų“ projekto tęsinyje yra perkonstruojamas kūrybinis arsenalas ir pergrupuojamos kovinės pajėgos, tačiau visai menininko kūrybai būdingas gebėjimas šmaikščiu, žaismingu, kartais ironišku tonu kalbėti apie rimtus dalykus išlieka. Kaip žaliavą panaudodamas ne tik sendaikčių turguose ar laužynuose įsigytų įvairių rakandų detales, bet taip pat kai kuriuos ankstesnius savo paties kūrinius (tarsi karo metais metalo skulptūras ar varpus) „perlydydamas į naujas patrankas“ autorius kuria 20 mažosios plastikos figūrų. Jos su vaikiškų ar paaugliškų žaidimų valiūkiškumu yra paskirstomos į dvi ietimis ir vimpelais ginkluotas konfliktuojančias Pepsi-cola ir Coca-cola armijas“,— pristato projektą Tomas Kriaunevičius. Anot jo, šiandien civilizacijų, valstybių, skirtingų pasaulinio masto ideologijų susidūrimus lydinti propaganda, informacinis triukšmas bei siekis užvaldyti žmonių protus mažai kuo skiriasi nuo marketinginės prekės ženklų kovos dėl mūsų dėmesio, įpročių ir resursų užvaldymo. Nepaisant įvykusios komunikacinių technologijų revoliucijos, žmonija pačiais įvairiausiais klausimais sunkiai juda tiesos ar bent jau konsensuso link, o sudėtingos ideologijos, religinės ar pasaulietinės doktrinos mases pasiekia itin suprimityvinta forma. Ironiškai žvelgiant, žmoniją galima suskirstyti į tuos, kurie „renkasi“ Coca-colą ir tuos, kurie „renkasi“ Pepsi-colą.
„Šiandieniai konfliktai didele dalimi kyla ne tik ir ne tiek dėl kultūrinių-religinių (t.y. civilizacinių) skirtumų, kiek dėl ekonominių-komercinių interesų. Dažniausiai tikrosios priežastys slypi klasikinėse ir universaliose žmogiškose ydose — nežabotas godumas, valdžios, įtakos nesirenkant priemonių siekimas ir pan. Romualdas Inčirauskas taip pat kviečia perlydyt arklus į kalavijus, o geneklius į ietis ir pakariaut. Tačiau pakariauti tokius karus, kurie yra įkvėpti mūzų, o ne jas nutildantys. Panašiai kaip menininkas drąsiai išardo, perkuria ir įkvepia naują gyvybę savo paties kūriniams, tai yra kvietimas nuolat kvestionuot ir drąsiau perlipdyt savo išankstines nuostatas į brandesnį ir atviresnį pasaulio suvokimą“,— teigė T.Kriaunevičius.
Apie menininką
R.Inčirauskas gimė 1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose. 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1979 m. baigė Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius. Kuria metalo plastiką, skulptūras, medalius, tapybą. LDS (Lietuvos dailininkų sąjunga) narys, FIDEM (tarptautinė medalio kūrėjų asociacija) narys.
Menininkas yra surengęs daugiau kaip keturiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų. Yra sukūręs daug kūrinių Telšių miesto viešosiose erdvėse. Žymiausi iš jų — Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durų reljefinė–skulptūrinė kompozicija, skirta Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms paminėti, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai — skulptūros žydų bendruomenei atminti Telšių senamiestyje, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė). Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai (vienas iš jų — Britų muziejus), privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.
Menininkas yra pelnęs ne vieną žinomą premiją, puikiai įvertinti jo darbai daugelyje konkursų. Tarp paskutinių pasiekimų: 2016 m. pelnyta pirmoji premija tarptautiniame medalio konkurse „Boris Schatz – 150“ (Jeruzalė, Sofija, Vilnius), 2015 m. apdovanotas Žemaičio aukso ženkleliu ir LDS auksiniu ženkleliu.