Malda, dainos ir pagarbūs žodžiai legendiniam jūrų kapitonui

Prie kapitono Liudviko Stulpino paminklo (iš kairės) buvęs Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Vaclovas Ringys, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna, renginio organizatorius Vaclovas Bartkus ir didžiojo žvejybinio refrižeratoriaus „Telšiai“ „krikštamotė“ Gražina Kontrimienė.

Liepos 15-ąją paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino, kilusio iš Telšių krašto, 85-osios mirties metinės.

Algirdas Dačkevičius

Jūrų kapitono Liudviko Stulpino 85-osioms mirties metinėms skirti renginiai prasidėjo 10 valandą Klaipėdoje, kur iš senosios perkėlos buvo keliamasi į Smiltynę. Ten mažosiose kapinėse amžinai ilsisi legendinis jūrų kapitonas. Renginį vedė Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža. Jame dalyvavo Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas, jūrų kapitonų, veteranų, Civilinio laivyno, Uosto direkcijos ir kiti atstovai.
18 valandą Telšiuose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Vėliau visi rinkosi Zakso kalno papėdėje, kur stovi paminklas kapitonui L.Stulpinui.
Renginio organizatorius, jaunystėje tarnavęs laivyne, o dabar vadovaujantis Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės pirmajam būriui Vaclovas Bartkus, glaustai priminė svarbiausius kapitono gyvenimo ir jūrinės veiklos momentus.
Liudvikas Stulpinas gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose. Jis augo pasiturinčių ūkininkų šeimoje, tačiau, būdamas 14 metų, liko našlaitis. Penkiolikametis nuvyko į Liepojos uostą, kur jaunesniojo jūreivio (jungos) pareigose įsitaisė latvių burlaivyje. Jūreivystės praktikos įgijo latvių ir estų burlaiviuose, 5 metus tarnavo ledlaužyje „Ledokol II“, dalyvavo su juo ekspedicijoje į Šiaurės ašigalį. Būdamas bocmanu, 1900–1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje, kurioje gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą. Pasižymėjo didele drąsa ir išmoningumu.
1907 m. „Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovei“ įsteigus nuolatinį susisiekimą tarp Liepojos ir Niujorko (JAV), tarnavo jaunesniuoju šturmanu keleiviniame-krovininiame garlaivyje „Livonia“, vėliau vyriausiojo šturmano pareigose plaukiojo tos pačios linijos laive „Estonia“. 1908 m. paskirtas laivo „Lithuania“ kapitonu. 1909–1913 m. „Birmos“, vieno didžiausių ir geriausių to meto laivų, plaukiojusių tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos, kapitonas. 1912 m. balandžio mėn. Liudviko Stulpino vadovaujamas laivas „Birma“ dalyvavo gelbėjant skęstantį „Titaniką“. 1913–1918 m. vadovavo didžiausiam kompanijos laivui „Russia“, kuriuo 1918 m. gegužės-birželio mėn. lietuviai karo pabėgėliai per Liepojos uostą grįžo iš Suomijos į Lietuvą.
1918 m. tapo Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje. 1923 m., Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, persikėlė į Klaipėdą, buvo pirmasis Klaipėdos uosto viršininkas, uosto kapitonas ir šias pareigas ėjo iki mirties. Pasižymėjo aktyvia veikla propaguojant jūrinius reikalus, siūlė ne vieną Lietuvos jūrų laivyno steigimo planą. Vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos kūrėjų, 1923 m. išrinktas šios sąjungos garbės pirmininku. 1929 m. apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu.
2008 metais Jomantų pažintiniame miško take, netoli kapitono gimtinės, atidengtas paminklinis akmuo „Vėjų rožė“. O paminklas L.Stulpinui po įvairiausių biurokratinių peripetijų iš Klaipėdos buvo atgabentas į Zakso kalno papėdę 2018 metais birželio 9-ąją.
Savo mintimis apie legendinį jūrų kapitoną pasidalino buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, nuotaikingai kalbėjo žemaitis, kilęs iš Šačių, o šiuo metu Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna. Jis pastebėjo, jog L.Stulpinu visuomet buvo labai pasitikima. Pavyzdžiui, galingu laivu „Birma“ jis gabendavo arti tūkstančio keleivių, o kartą, laivui užplaukus ant uolos, bebaimis jūrų vilkas pats be niekieno pagalbos sėkmingai išsivadavo.
Zakso kalno papėdėje pavakarę suskambo dainos. Kapitono kraštietė, Viešvėnų kultūros centro meno vadovė Valda Valužienė, prabilo savo kūrybos eilėraščiu „Tyla“, vėliau nuskambėjo jos autorinė daina „Kelias tolimas“ ir Mariaus Meškuočio „Jūra“.
„Pasakykite, kas jūreiviams suteikia drąsos ir vilties sėkmingai įveikti jūros stichiją ir grįžti į krantą“,— klausė Telšių kultūros centro mišraus vokalinio ansamblio „Versmė“ vadovė Milda Ulkštinaitė. Visiems pritilus ir susimąsčius, ji atsakė: „Valia ir moterys“. Vyrų veiduose nušvito šypsena. Ansambliečiai ir vadovė išjudino visus, atvykusius pagerbti įžymaus kraštiečio atminimą, traukti drauge dainas.
Renginio vedėjas ir organizatorius V.Bartkus ragino žmones klausti, ką jie norėtų daugiau sužinoti apie garsųjį žemaitį jūrų kapitoną. Viena telšiškė pasiūlė, kad šalia paminklo turėtų atsirasti informacinė lentelė, tada ir iš kitur atvykusiems žmonėms būtų įdomu sužinoti apie kapitono asmenybę ir jo nuopelnus. V.Bartkus patikino, kad netolimoje ateityje taip ir bus.
Nesurežisuotas renginys sujungė visus: svečius iš Klaipėdos, Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šaulius ir ansambliečius. Iš rankų į rankas keliavo albumas, kuriame įamžintos akimirkos ne tik apie L.Stulpiną, bet ir užfiksuotas telšiškių Savivaldybės vadovų bei jūrininkų, ypač fregatos „Žemaitis“ vadų, bendradarbiavimas.
Džiugu, kad Telšiuose nuo seno gyvos bendradarbiavimo su jūrininkais tradicijos. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo anų laikų didžiojo žvejybinio refrižeratoriaus „Telšiai“ „krikštamotė“ Gražina Kontrimienė, o neabejotinai visų iniciatyvų ir renginių, susijusių su jūra ir jūreiviais, iniciatorius yra Vaclovas Bartkus, kurį nuo jaunumės žavi galingųjų vandenų stichija ir su ja susidraugavę atkaklūs žmonės.