Savivaldybės taryba nutarė perimti kariuomenei priklausančius pastatus buvusių kareivinių teritorijoje. Nėra gerai aišku, kam Savivaldybei prireikė trijų pastatų, kai savų turi daugiau nei reikia ir tų pačių visų neįstengia prižiūrėti, remontuoti.
Alvydas Ivoncius
Kariškiai „nugyveno“ pastatus
Perimami pastatai Žemaitės gatvėje yra statyti 1917 ir 1945 metais. Šį turtą patikėjimo teise valdė kariuomenė. O kaip valdė, plika akimi matoma. Tik vienas pastatas buvo labiau prižiūrėtas, apdengtas stogas: jame yra kariškių sandėlis. Gavę vietą kitur, ir šį pastatą kariškiai sutinka perduoti Savivaldybei.
Dar vienas pastatas, kurio stogas dengtas šiferiu, kaip sakoma, „pusiau su velniu“. Bet, aišku, taipogi gerokai apleistas.
Trečias pastatas jau pavirto į griuveną. Privalanti saugoti ir ginti valstybę kariuomenė nesugebėjo prižiūrėti ir išsaugoti pastato. Anksčiau nelabai tai rūpėjo ir rajono valdžiai: kas čia tokio, jei mieste atsiranda dar viena griuvena…
Visų pastatų plotas panašus — po 366–378 kvadratinius metrus kiekviename.
Neva pritrauks investicijų…
Savivaldybės tarybos sprendime paaiškinta, kodėl šių trijų pastatų reikia: „Reikalingas sutikimas priimti sprendimo projekte nurodytą nekilnojamąjį turtą Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, sudarant palankesnes sąlygas dėl esamų bendrovių plėtros, dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, darbo vietų kūrimo ir pajamų augimo“.
Visa tai — skysta valdininkiška beletristika. Ką darys Savivaldybė? Pačiai tuose pastatuose nėra kas veikti. Gal išnuomos? Žinoma, pastatas, kurį dabar kaip sandėlį naudoja kariškiai, išnuomoti gal ir pavyks. Tačiau ką daryti su kitu, kurio langai užkalti lentomis? O kas norės nuomotis pastatą, kurio stogas įgriuvęs?
O kaip bus „pritraukiamos investicijos“ perimamiems pastatams, rodo sutvarkyta buvusių kareivinių teritorija. Išleisti milijonai, o teritorija kol kas tinka nebent avims ganyti: kol kas nė viena įmonė nepradėjo statybų.
Savivaldybės biudžete — grėsmingai išaugusios skolos. Vietos valdžia atsainiai leido pinigus dešinėn kairėn, kol galiausiai jų pradėjo trūkti net Europos Sąjungos remiamiems projektams įgyvendinti.
Neįstengia turimo turto prižiūrėti
Rašėme apie apgailėtiną padėtį Varnių lopšelyje-darželyje. Suremontuoti pastatą rajono valdžia „neranda pinigų“, užtat jų ras privačioms ūkininkų žemėms melioruoti, „krepšiniams“ remti, „meno ženklams“ kurti ir panašioms išlaidoms.
Savivaldybė daugybę metų neįstengia suremontuoti jai priklausančio pastato pačiame miesto centre — buvusios žydų rabinų mokyklos. Garsusis nebaigtas statyti Ryškėnuose daugiabutis — dar vienas įrodymas, kokio turto Savivaldybė sugeba įsigyti. Už daugiabutį, skirtingai nei kariškių pastatus, reikėjo sumokėti.
Savivaldybė vieną po kito skelbia aukcionus nebenaudojamam ir nebereikalingam turtui parduoti. Ir tuo pačiu metu Tarybos nariai priima sprendimą perimti griūvančius pastatus.