Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė savivaldybių indeksą. Aišku, jame pagal parinktus komponentus pirmauja Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų savivaldybės. Bendrame indekse Telšių rajonas užima dvidešimt trečiąją vietą. Mūsų rajoną, kaip dažniausiai būna, aplenkė kaimyniniai Mažeikių ir Plungės rajonai. Regis, Telšiai, besiskelbiantys Žemaitijos sostine, neprilygsta nė Kretingos rajonui ir Palangos miestui: jie indekso dešimtuke.
Alvydas Ivoncius
Lenkia plungiškiai ir mažeikiškiai
Indekse parinkti socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo, demografijos komponentai. Nė pagal vieną komponentą Telšių rajonas į dešimtuką nepateko. Kaip minėta, indekse įtrauktos visos savivaldybės, todėl rajonai, aišku, atsilieka nuo didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Tačiau, deja, Telšių rajonas atsilieka ir nuo panašių savivaldybių: Utenos, Jonavos, Kėdainių, Tauragės. Kaip minėta, atsiliekame ir nuo mažesnio Plungės rajono bei gyventojų skaičiumi gausesnio Mažeikių rajono.
Indekse neatsižvelgta į savivaldybių skirtumus, todėl nelabai ko mūsų rajonui yra džiūgauti, jei aplenkė Kelmės ar Šilalės rajonus. Bet šiaip ar taip mūsų rajono gerovės indeksas nėra prasčiausias ir tarp panašių savivaldybių.
Telšių rajonas bendrame indekse surinko 4,7 balo. Mažeikių rajonas gavo 5,3, Plungės — 4,9, Šiaulių — 4,4, Šilalės — 4,4, Rietavo — 3,8, Akmenės — 3,5, Kelmės — 3,3. O geriausiai iš visų Žemaitijos rajonų gyventi Kretingoje — čia gerovės indeksas sudaro 5,5 balo, o Palangoje — 5,7 balo.
Ironiška, bet nuolat pūtęsi, kad Telšiai taps Žemaitijos ekonomikos, kultūros, švietimo, socialinio ir kitokio saugumo lyderiu, tikra Žemaitijos sostine, mūsų politikai gavo it šlapiu skuduru per veidus. Per daugybę metų mūsų miestas ir rajonas pagal daugelį komponentų atsilieka nuo kaimyninių Plungės ir Mažeikių rajonų, sugeba įveikti tik gerokai demografiškai silpnesnes savivaldybes, kurių centrai labiau „kaimiški“, kaip antai Šilalės, Kelmės, Rietavo. O pastaroji pagal plotą ne ką didesnė nei Varnių seniūnija. Plungės rajone, kadaise nuo jo atplėšus Rietavą, gyvena gerokai mažiau žmonių nei mūsų rajone, bet plungiškiai įvairiuose reitinguose dažniausiai mus aplenkia.
Vilniaus politikos analizės institutas apibūdino komponentus, kuriais vertintos savivaldybės.
24 vieta
Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes ir socialinės paramos aprėptį. Vėlgi šiuo aspektu Telšių rajonas, gavęs 5,7 balo, atsiliko nuo 6,4 balo gavusio Plungės ir 6 balus gavusio Mažeikių rajonų. Pagal šį komponentą, Telšių rajonas kiek ryškiau atsiplėšęs nuo kaimyninių Rietavo (3,6 balo), Akmenės (3,5 balo), Kelmės (4,1 balo) rajonų, tačiau nedaug lenkiame Šilalės (5,4 balo), Šiaulių (5,2 balo) rajonus. Pagal socialinio saugumo komponentą, Telšių rajonas iš 60 savivaldybių užima 24 vietą.
13 vieta
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika ir aplinkos taršos rodikliai. Džiugu: pagal šį komponentą Telšių rajonas, gavęs 6,2 balo, lenkia kaimynus, nors ir nežymiai: Plungės rajonas gavo 6,1, Šilalės — 6, Mažeikių — 5,7, Šiaulių — 5,1, Rietavo — 4,9, Kelmės — 4,9, Akmenės — 5,3 balo. Pagal fizinio saugumo komponentą, Telšių rajonas iš 60 savivaldybių užima 13 vietą.
25 vieta
Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai, atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, užimtumo tarp 16-65 metų amžiaus žmonių lygis. Telšių rajonas pagal šį komponentą gavo 2,6 balo. Mažeikių rajonas gavo 4,4 balo, Rietavo — 2,6, Plungės — 2,4, Šiaulių — 2,1, Šilalės — 1,9, Akmenės — 1,8, Kelmės — 1, 1 balo. Pagal gyvybingos ekonomikos komponentą, Telšių rajonas iš 60 savivaldybių užima 25 vietą.
30 vieta
Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamumo — ikimokyklinio švietimo aprėpties, dalyvavimas neformaliajame vaikų švietime, įstojimo į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendrojo lavinimo mokyklas baigusių abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusių 51-100). Pagal šį komponentą, mūsų rajonas surinko 4,8 balo ir atsiliko nuo 5,3 balo gavusio Plungės 5,1 balo gavusio Mažeikių rajonų. Šiaulių rajonas gavo 4,2 , Šilalės — 4,2, Rietavo — 3,7, Kelmės — 3,7, Akmenės — 3,6 balo. Pagal švietimo komponentą, Telšių rajonas iš 60 savivaldybių užima 30 vietą. Labai žema vieta Žemaitijos sostinei. Beje, meras Kęstutis Gusarovas buvusią Švietimo ir skyriaus vedėją pasikvietė dirbti patarėja.
31 vieta
Sveikos demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės ir neto migracijos rodikliai. Telšių rajonas pagal šį komponentą įvertintas 4 balais ir tai vienas prasčiausių rodiklių tarp kaimyninių rajonų.
Pagal šį komponentą, iš visų kaimyninių rajonų mūsų rajonas yra vienas labiausiai senstančių gyventojų amžiumi, labiausiai kenčiantis nuo emigracijos. Pagal šį komponentą, Šiaulių rajonas gavo 5,6, Mažeikių — 5,3, Šilalės — 4,4, Rietavo — 4,3, Plungės — 4,2, Akmenės — 3,1, Kelmės — 2,5 balo. Pagal demografijos komponentą, Telšių rajonas iš 60 savivaldybių užima 31 vietą.
Gerovės indekso dešimtukas pagal gautus balus: Vilniaus miesto (8,1), Kauno miesto (6,7), Neringos (6,6), Klaipėdos miesto (6,4), Klaipėdos rajono (6,2), Šiaulių miesto (6,2), Kauno rajono (6,0), Palangos (5,7), Kretingos (5,5), Vilniaus rajono (5,5).