Rezultatai patvirtina: ne visi rinkėjai kandidatus tapatina su partijomis

Šiame straipsnyje detaliau apžvelgsime Seimo rinkimų rezultatus, lygindami kai kuriuos duomenis. Jie atskleidžia daug įdomių aplinkybių.
Dažnai rinkimuose gauti kandidatų ir juos iškėlusių partijų balsų skaičiai skiriasi. Jei kandidatas gauna daugiau arba mažiau balsų nei jį iškėlusi partija, vadinasi, dalis piliečių balsuodami nesutapatino kandidato ir partijos.
Jei kandidatas gavo daugiau balsų nei jį iškėlusi partija, matome, kad politikas yra populiaresnis, pelnęs platesnį žmonių pasitikėjimą.

Alvydas Ivoncius

Sekėsi geriau nei partijoms
Už Darbo partijos narį Valentiną Bukauską rajone balsavo 3979 rinkėjai (27,51 procento). Už Darbo partiją balsavo 2675 rinkėjai (17,63 procento). Matome, kad už V.Bukauską balsavo beveik dešimčia procentų rinkėjų daugiau nei už jo partiją.
Lietuvoje už Darbo partiją balsavo 9,47 procento rinkėjų. Taigi V.Bukauskas Telšių rinkimų apygardoje beveik aštuoniais procentais „aukštyn patraukė“ ir savo partiją.
Į antrąjį turą vienmandatėje apygardoje, be V.Bukausko, pateko Algirdas Bacevičius, nepriklausantis jokiai partijai, tačiau jį, kaip kandidatą, iškėlė Centro partija-tautininkai. Jis gavo 2298 balsus (15,89 procento). Tuo tarpu Centro partija-tautininkai gavo 865 balsus (5,70 procento). A.Bacevičius, kaip ir V.Bukauskas, gavo bemaž dešimčia procentų daugiau balsų nei jį iškėlusi partija. O Lietuvoje Centro partija-tautininkai gavo tik 2,29 procento balsų. Gali būti, kad A.Bacevičius, kaip kandidatas, šiai partijai rajone padėjo gauti daugiau nei dvigubai balsų.
Pagal gautus balsus, trečias Telšių rajono vienmandatėje apygardoje — Savivaldybės tarybos narys, rajono socialdemokratų lyderis Tomas Katkus. Jis gavo 2176 balsus (15,05 procento). Socialdemokratai rajone gavo 1640 balsų (10,81 procento). Matome, kad ir už T.Katkų balsavo nemažai žmonių, kurie iš partijų pasirinko ne socialdemokratus.
Martynas Gedvilas (partija „Laisvė ir teisingumas“) gavo 544 balsus (3,76 procento). Ši partija rajone pelnė 351 balsą (2,31 procento). Tad ir M.Gedvilas turi „teigiamą balansą“.
Dovydas Kontrimas (Lietuvos žaliųjų partija) gavo 349 balsus (2,41 procento). Jo partija gavo 203 balsus (1,34 procento). Lietuvoje Žaliųjų partija gavo 1,64 procento balsų.
Paskutinė tarp vienmandatininkų — Jurgita Dainelytė (Krikščionių sąjunga) gavusi 134 balsus (0,93 procento). Už partiją rajone balsavo 116 rinkėjų (0,76 procento), o Lietuvoje — 0,75 procento.

Gavo mažiau nei partijos
Ketvirta liko Laima Liucija Andrikienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), gavusi 2105 balsus (14,55 procento). Už konservatorius rajone balsavo 2445 rinkėjai (16,11 procento). Lietuvoje už konservatorius balsavo 24,79 procento rinkėjų. Akivaizdu, kad 340 rinkėjų, rajone balsuodami už konservatorius, pasirinko kitos partijos kandidatą. Gavusi tiek balsų, kiek konservatoriai, L.L.Andrikienė būtų patekusi į antrąjį turą.
Rajone rinkimuose pirmavo „valstiečiai“, tačiau jų iškelta, partijai nepriklausanti, kandidatė Rimantė Šalaševičiūtė atsidūrė penktoje vietoje. Ji gavo 2074 balsus (14,34 procento). Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rajone gavo 3406 balsus (22,44 procento). Skirtumas tarp R.Šalaševičiūtės ir partijos gautų balsų — net 1332 balsai. Lietuvoje „valstiečiai“ gavo 17,52 procento balsų. Rajone gauta beveik penkiais procentais daugiau, kas buvo būdinga daugeliui rajonų.
Septintoje vietoje liko Valdas Katkus (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), gavęs 534 balsus (3,69 procento). Liberalai rajone gavo 656 balsus (4,32 procento). Lietuvoje ši partija gavo 6,77 procento balsų. Dalis liberalų rinkėjų vienmandatėje apygardoje pasirinko kitą kandidatą.
Devintas likęs Mindaugas Ralys (Lietuvos socialdemokratų darbo partija) gavo 270 balsų (1,87 procento). Jo partija rajone gavo 445 balsus (2,93 procento). Lietuvoje ši partija gavo 3,17 procento balsų.

Labiausiai smuko socialdemokratai ir buvę „tvarkiečiai“
Verta palyginti šiųmečių ir 2016 metų rinkimų rezultatus. „Valstiečiai“ prieš ketverius metus rajone gavo 22,15, socialdemokratai — 16,66, konservatoriai — 14,44, Darbo partija — 11,89, partija Tvarka ir teisingumas — 10,21, Liberalų sąjūdis — 14,44 procento rinkėjų balsų.
Kaip matome, „valstiečiai“ šiemet pakilo vos daugiau nei procento dalimi. Galima sakyti, kad nėra jokių pokyčių. Tačiau labai smuko rinkėjų palaikymas socialdemokratams: nuo 16,66 procento 2016 metais iki 10,81 procento šiemet. Tuomet ši partija dar nebuvo skilusi, tačiau net ir sudėję abiejų socialdemokratų partijų gautus rajone balsus, vis viena matome vos ne trijų procentų smukimą.
2016 metais už Darbo partiją rajone balsavo 11,89 procento, o šiemet — 17,63 procento rinkėjų. Augimas akivaizdus, ir, regis, aišku kieno sąskaita. Greičiausiai — socialdemokratų ir buvusių tvarkiečių. Pastarieji 2016 metais gavo 10,21 procento balsų, o dabar susijungusi Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko partija tegavo vos 2,31 procento balsų.
Už konservatorius 2016 metais rajone balsavo 14,44 procento rinkėjų. Šiemet — 16,11 procento. 2016 metais rajone Liberalų sąjūdį pasirinko 4,88 procento rinkėjų, panašiai tiek pat ir šiemet — 4,32 procento.

Įspūdingiausias šuolis priklauso visuomenininkui
Galime palyginti tik dalies vienmandatininkų duomenis 2016 ir šiais metais. V.Bukauskas 2016 metais gavo 32,22 procento rinkėjų balsų, o šiemet gerokai mažiau — 27,51 procento.
A.Bacevičius 2016 metais gavo 9,49 procento balsų, o šiemet kaip reikiant šoktelėjo viršun, kai jį palaikė 15,89 procento rinkėjų.
2016 metais „valstiečiai“ kandidatu buvo iškėlę mažai kam žinomą ūkininkaitį Karolį Martinkų. Dėl partijos populiarumo jis gavo 13,04 procento rinkėjų balsų. O štai šiųmetė „valstiečių“ kandidatė R.Šalaševičiūtė šiemet gavo 14,34 procento balsų, nepaisant, kad yra žinoma politikė, o rajone „valstiečių“ populiarumas nesmukęs. Taigi ji nelabai daug aplenkė 2016 metų „valstiečių“ kandidatą.
2016 metais konservatorių kandidatė Alfreda Tamoševičienė gavo 6,97 procentus rinkėjų balsų. L.L.Andrikienė ją šiemet aplenkė daugiau nei dvigubai.
Liberalų sąjūdis 2016 metais buvo iškėlęs Mindaugą Sabaliauską, kuris gavo 7,93 procento balsų. Šiemet liberalų kandidatas Valdas Katkus gavo gerokai mažiau balsų — 4,32 procento.
Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas Kęstutis Trečiokas 2016 metais gavo 10,44 procento rinkėjų balsų, o partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Martynas Gedvilas šiemet labai atsiliko — tik 3,76 procento balsų.
2016 metais socialdemokratai savo kandidate buvo iškėlę R.Šalaševičiūtę ir ji gavo 10,74 procento balsų: mažiau nei šiemet, būdama „valstiečių“ kandidate. Tačiau šiųmetis socialdemokratų kandidatas T.Katkus dabar gavo gerokai daugiau balsų nei R.Šalaševičiūtė 2016 metais,— 15,05 procento.

Seimo nariais jau išrinkti
Nors ir nepatekusi į antrąjį turą, L.L.Andrikienė jau tapo Seimo nare pagal savo partijos sąrašą. Seimo nariu pagal partijos sąrašą išrinktas ir V.Bukauskas. Greičiausiai Seimo nare pagal sąrašą taps ir R.Šalaševičiūtė, kuri sąraše iš 60 vietos po reitingavimo pakilo į 18. „Valstiečiai“ gavo 16 mandatų. Tikriausiai iš sąrašo 16 narių bent du laimės vienmandatėse apygardose ir R.Šalaševičiūtei vėl atsivers Seimo durys.

2 Komentarai

  1. „Tikriausiai iš sąrašo 16 narių bent du laimės vienmandatėse apygardose ir R.Šalaševičiūtei vėl atsivers Seimo durys.” tikėkimės, kad taip neįvyks!

Komentarai nepriimami.