Mantas Serva ir kiti tapo meno kūrinių… ekspertais?

Didžiojoje žemaičių sienoje dominuoja Romualdo Inčirausko kūriniai.

Respublikos gatvėje yra vadinamoji Didžioji žemaičių siena, kurioje pritvirtintos Žemaitijos istoriją atspindinčios meninės plokštės. Ir štai liepos 14 dieną Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus įsakymu patvirtino konkurso sąlygas sukurti žemaičių kalbai skirtai meninei plokštei.

Alvydas Ivoncius

Vyrauja „etatinio menininko“ kūriniai
T.Katkaus įsakyme esama įdomios informacijos, patvirtinančios, kad tos sienos meninių plokščių autorius dažniausiai buvo Romualdas Inčirauskas su Algirdu Žebrausku.
T.Katkaus įsakyme rašoma: „Didžioji žemaičių siena įrengta Telšių mieste (Respublikos g.). Sienoje įrengtos plokštės, kuriose meniniais ženklais įamžinti Žemaitijai svarbūs įvykiai.
Pirmoji meninė plokštė atidaryta 2010 m., menanti, kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Žemaitija (prof. P.Gintalas, prof. A.Žebrauskas), kita plokštė primena suvienytos Žemaitijos kariuomenės laimėtą Durbės mūšį (prof. P.Gintalas, prof. A.Žebrauskas).
Trečioji plokštė skirta įprasminti Europos istorijoje unikaliai, beveik 200 metų (1236-1422) trukusiai Žemaitijos išlikimo kovai su dviem vokiečių ordinais, siekusiais svarbiausio tikslo — nugalėti Žemaitiją ir sujungti savo teritorijas į vientisą galingą teritoriją tolesnei ekspansijai. Herojišką, ypač daug aukų pareikalavusią žemaičių krašto kovą įprasmina meninė plokštė „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“ (prof. R.Inčirauskas, prof. A.Žebrauskas).
Vienam žymiausių istorinių pasaulio įvykių Visuotiniam bažnyčios susirinkimui, vykusiam 1414-1418 m. Konstancoje, atminti sukurta ketvirtoji meninė plokštė „Konstanca“ (prof. R.Inčirauskas, prof. A.Žebrauskas).
Penktoji plokštė „Europos krikštas“ (prof. R.Inčirauskas, prof. A.Žebrauskas) skirta paminėti Žemaitijos — paskutinės Europos istorinės žemės, užbaigusios Europos christianizacijos ir šiuolaikinės Europos susiformavimo procesą (1313-1413).
Šeštoji plokštė — „Žemaitijos kunigaikštystė“ (prof. R.Inčirauskas, prof. A.Žebrauskas). Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių, formavusių Žemaitijos sienas datomis.
Didžiojoje Žemaičių sienoje likusios nepapuoštos dvi plokštės: septintoji plokštė skirta žemaičių kalbai“.
Kaip matote, iš šešių plokščių keturių autorius yra R.Inčirauskas, o A.Žebrausko pavardė įrašyta visur. Paskutinioji meninė plokštė Savivaldybei kainavo, berods, 15 tūkst. eurų.

Vietoje vadovėlio — plokštė
Pastaruoju metu Savivaldybėje viena po kitos reiškiamos iniciatyvos dėl „žemaičių kalbos“. Regis, norima, kad mokytojai mokytų vaikus žemaitiškai rašyti ir skaityti. Lyg ir reikėtų pirmiausia susirūpinti tinkamos literatūros parengimu ir išleidimu. Bet nukeliaujama greito pinigų „įsisavinimo“ keliu vardan „žemaičių kalbos“. Gal prie tos plokštės moksleiviai ir suaugusieji mokysis „žemaičių kalbos“ rašto? Turbūt, ne. Bet pirmiausia imamasi tokios iniciatyvos, o ne moksleiviams skirtos mokymo programos ir vadovėlio parengimo. Matome, kad „žemaičių kalbos“ puoselėjimo iniciatyva, kaip ir tikėjomės, nuslydo į „meninį biznį“.
Moksleiviams, o ir ne vien jiems, skirtos literatūros rengimą ir leidimą organizuos ne Savivaldybės tarybos „profesorius“, o pinigai bus sumokėti kito rato asmenims. Gal todėl pirmiausia ugdyti žemaičių kalbą pradedama „menine plokšte“, o ne edukacine literatūra.

Nieko sau „ekspertai“…
T.Katkaus įsakyme aptinkame nuostabą keliančią „ekspertų“ komisiją, kuri vertins „žemaičių kalbai“ pateiktas plokštes. Štai tokia toji „ekspertų“ komisija: „Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva (komisijos pirmininkas), Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau — Administracija) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Adomaitis, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Tarvainytė, Administracijos Architektūros skyriaus vedėja Indrė Žutautienė, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (toliau — Akademija) dekanas Ramūnas Banys, Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkas Algirdas Žebrauskas, Žemaičių muziejaus „Alka“ (toliau — Muziejus) direktorė Eva Stonkevičienė, istorikė Janina Bucevičė.“
Komisijoje nėra nė vieno menininko. Matome valdininkus, architektus ir vieną istorikę. Kažkaip sunku įsivaizduoti meno kūrinių ekspertais M.Servą, R.Adomaitį, E.Tarvainytę, A.Žebrauską ir apskritai visus šios komisijos narius. Ir čia neironizuojame. T.Katkaus įsakyme taip ir parašyta: „Pasiūlymus vertina ekspertų komisija, kurią sudaro…“
Kas yra ekspertas? Pasiremkime „Vikipedija“: „Ekspertas (lot. expertus — įgudęs‚ prityręs) — kurios nors srities (pvz., mokslo, meno ar kt.) žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių, (pa)teikti savo išvadą, atlikti ekspertizę, „ekspertuoti“, t.y. ką nors įvertinti, ar koks nors dalykas (pvz., švietimo srityje — studijų programa), sumanymas (pvz., projektas, verslo planas) atitinka jam keliamus dalykinius reikalavimus, specialistas. Asmuo, ką nors puikiai išmanantis, turintis gilias žinias arba specialius gebėjimas arba kuris yra tokiu laikomas (jam priskiriant atitinkamas savybes). Be teorinių (ekspertinių) žinių, ekspertui taip pat būtinas kompetentingas jų taikymas, taigi, praktinės žinios bei gebėjimai.“
Ar nors vienas T.Katkaus įsakymu sudarytos „ekspertų komisijos“ narys šiuos kriterijus atitinka? Ir ar rajono politinis bei biurokratijos elitas intelektualiai pajėgus suvokti sąvokų reikšmes? Galime spėti, kodėl komisijoje nėra nė vieno menininko, menotyrininko: juk paprasta bus „profesoriui“ įtikinti, kad geriausias yra „etatinio menininko“ kūrinys.
Kita vertus, jei išvardinti asmenys suvokiami kaip meno kūrinių ekspertai, tai belieka konstatuoti Telšių intelektualinio potencialo nuosmukį. Beje, lyg ir tebeveikia Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas, bet kažkodėl pasirinkti jo dekanas ir „profesorius“ architektai.

3 komentarai

  1. Kaip čia nutiko, kad Inčirauskų sūneliui nedavė Telšių Garbės piliečio vardo, juk jis irgi didelis menininkas, išgarsino Telšius kaip reikiant. Už eurų padirbinėjimą stambiu mastu sėdėjo kaliūzėj krūvą metų. Bucevičė galėjo rekomendaciją parašyti, čia ne tėvo gelžgaliai, blėkos, o riebus reikalas. Taip ir gaunasi, kai davatkos, įpuolusios į politiką, nepagalvoja, kas vertesnis, tėvas ar sūnelis?

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.