Psichikos sveikata — tai emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą, ištverti nusivylimą, liūdesį. Asmens savijauta bei psichikos sveikata yra vienas pagrindinių šeimos ir visuomenės gyvenimo kokybės rodiklių, tad spalio mėnesį visas pasaulis skiria padidintą dėmesį psichikos sveikatai. Gydytoja psichiatrė Sonata Slavinskienė kviečia savo emocine sveikata rūpintis kiekvieną dieną, o iškilus emociniams sunkumams, juos atpažinti, rasti tinkamą pagalbą tiek sau, tiek artimajam.
Justina Lukošienė
Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus patalpose įrengus COVID-19 padalinį, minėto skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė S.Slavinskienė pacientus konsultuoja gydymo įstaigos Konsultacinėje poliklinikoje. „Antro lygio psichiatro konsultacija Konsultacinėje poliklinikoje yra naujovė, nes anksčiau tokio specialisto konsultacijos ligoninėje nebuvo teikiamos“,— informavo gydytoja psichiatrė ir pridūrė, kad tam yra reikalingas šeimos gydytojo ar kitų gydytojų specialistų siuntimas. Pažymėtina, jog ligoniai, kuriems reikalingas stacionarus gydymas, nukreipiami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką.
Kviečia savo emocine sveikata rūpintis kiekvieną dieną
Spalio 10-ąją buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kuri mums primena apie psichikos sveikatos stiprinimo, psichikos ligų prevencijos svarbą. Pasak S.Slavinskienės, ne tik šią, bet ir kiekvieną dieną turėtume susimąstyti apie savo psichikos sveikatą, nes ji — esminis rodiklis, kuris turi įtakos ne tik mūsų fizinei sveikatai, o ir gyvenimo kokybei.
„Pandemijos kontekste tai ypač išryškėjo, nes pastaruoju metu pas mane ateina pacientai ne šiaip įsibaiminę, o su liekamaisiais reiškiniais — ištisinis nuovargio jausmas, sutrikęs miegas. Taip pat padaugėjo pacientų, patiriančių psichosomatinių sutrikimų, t.y. psichinių faktorių sukelti fiziniai simptomai, neturintys jokio fizinio pagrindo. Tokie simptomai yra mūsų užspaustų emocijų, blogų nuotaikų, ištisinio nerimo ir patiriamo streso išraiška. Psichikos sutrikimai gali pasireikšti per padidėjusį kraujospūdį, skrandžio, pilvo, nugaros skausmus, dusulį, odos bėrimus“,— vardijo specialistė.
Jos teigimu, dažnas pacientas pirmiausia koncentruojasi į fizinius simptomus ir nepastebi ryšio su emocine būsena, todėl varsto ne vieno gydytojo specialisto kabineto duris, bandydamas išsiaiškinti negalavimų priežastį. Neradus ligos, galiausiai tokie pacientai nukreipiami psichiatro konsultacijai. Visgi S.Slavinskienė pripažįsta, kad ne visi pacientai noriai praveria šio specialisto kabineto duris dėl įsisenėjusios stigmos. „Požiūris į psichikos sveikatos mokslą keičiasi. Mes tikrai nesiūlome iškart pulti vartoti medikamentų. Pirmiausia vyksta pokalbis, kurio metu įvertinu, ko žmogui reikia, tada pasiūlau galimas alternatyvas. Labai daug kas ryžtasi psichoterapiniam gydymui — pabandyti save paanalizuoti, suprasti, nes, įsisąmoninus daug dalykų, kurie yra užslopinti, tie simptomai mažėja. Galbūt jaučiami simptomai ir neišnyks, bet pacientas pradės juos kitaip suvokti, atpažinti, su jais susigyventi. Žinoma, yra žmonių, kuriems sunku į save gilintis, jie nori to greitesnio efekto, tad vartoja vaistus ir jiems to užtenka“,— pasakojo gydytoja psichiatrė.
Opi problema — priklausomybė benzodiazepinų grupės vaistams
Kalbėdama apie medikamentų vartojimą, specialistė sakė, kad pagrindinė problema yra piktnaudžiavimas raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais. Gydytojai šiuos benzodiazepinų grupės vaistus skiria pacientams, kuriuos vargina nemiga, nerimo sutrikimai ar panikos priepuoliai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, minėtų medikamentų vartojimas išaugo tiek, kad 2-3 kartus lenkia kitas Šiaurės Europos regiono šalis. Moksliškai įrodyta, kad benzodiazepinai sukelia demencijas, paspartina jų atsiradimą. Nuo šių metų liepos 1 d. buvo atnaujinta šių vaistų išrašymo tvarka, siekiant skatinti racionalų jų vartojimą.
S.Slavinskienė atviravo, kad sulaukia vis daugiau pacientų, kurie šiuos medikamentus vartojo ilgą laiką ir jiems išsivystė priklausomybė. „Tokiems pacientams sudaromi planai, schemos, kaip palaipsniui atprasti nuo trankviliantų, ir siūlome tas alternatyvas, kurios yra saugesnės ir netgi perspektyvesnės gydyti. Benzodiazepinai skirti tik trumpalaikiams simptomams malšinti. Juk ne tik psichiatrija, bet ir visa medicina yra orientuota į patogenetinį gydymą, jog reikia sutrikimą gydyti iš esmės, o ne tik slopinti simptomus“,— įsitikinusi medikė.
Specialistė užsiminė, kad yra ir kita kategorija pacientų, kurie dvejoja ar vengia vartoti medikamentus, nes nerimauja, kad gali prie jų priprasti. Tokiu atveju jiems pasiūloma įsivertinti savo gyvenimo kokybę. „Nuo mūsų pačių savijautos ne tik mūsų, bet ir aplinkinių žmonių gyvenimo kokybė priklauso. Juk namiškiai taip pat kenčia, kai mato, jog artimam žmogui nėra gerai, jis nuolatos pavargęs, piktas, be nuotaikos ir iniciatyvos. Kai kuriais atvejais medikamentinis gydymas yra tiesiog būtinas“,— teigė pašnekovė.
Trijų aštuonetų taisyklė
Perdegimo sindromą savo gyvenime patiria didelė dalis žmonių. Perdegimas — emocinis, protinis ir fizinis išsekimas, sukeltas pernelyg didelio ir užsitęsusio streso. Anot S.Slavinskienės, siekiant išvengti perdegimo sindromo ir kitų psichikos sutrikimų, reikia vadovautis trijų aštuonetų taisykle — aštuonias valandas dirbti, aštuonias ilsėtis bei užsiimti mėgstama veikla ir aštuonias miegoti. „Tačiau tie trys aštuonetai yra kaip prevencija, nes jeigu peržengsime tą ribą, tai bus sunku tą malonumą rasti. Vis dėlto tik mes patys sau galime padėti: mažinti darbo krūvius, surasti būdą atsipalaiduoti, išsimiegoti, galiausiai ištransliuoti visas susikaupusias emocijas, netgi papykti, nes mes ypatingai esame linkę tą pyktį užspausti, kuris vėliau ar anksčiau atsisuka į mus pačius“,— dėstė pašnekovė ir ragina žmones, jaučiančius perdegimo sindromo simptomus, neignoruoti bei kreiptis pagalbos į specialistą, kuris paskirs reikalingą gydymą.
Užtikrina pozityvią psichosocialinę aplinką Telšių ligoninėje
Regioninėje Telšių ligoninėje yra patvirtinta fizinio ir psichologinio smurto darbo vietoje prevencijos ir intervencijos tvarka, todėl gydytoja psichiatrė S.Slavinskienė yra atsakinga už pozityvios psichosocialinės aplinkos užtikrinimą šioje gydymo įstaigoje. Specialistė konsultuoja darbuotojus, ragina kalbėtis apie jų psichinę būklę. Po Lietuvą sukrėtusių netekčių medikų bendruomenėje, labai svarbu kalbėtis apie galimas tokių suicidinių įvykių priežastis — mobingą, medikų psichikos sveikatos problemas ir šių problemų sprendimų būdus.
Gydytoja psichiatrė teigė, kad mobingas jau nuo pirmykščių laikų egzistavo bendruomenėse, nes visur buvo ir yra hierarchija, konkurencija. Kalbėdama apie medikų bendruomenę, specialistė pastebėjo, kad didžiosiose šalies gydymo įstaigose ta konkurencija vyrauja tarp gydytojų, skyrių vedėjų ir rezidentų, o mažesnėse ligoninėse stresą, spaudimą iš gydytojų, skyrių vedėjų patiria bendrosios praktikos slaugytojos. „Dar ir dabar yra nemažai medikų, kurie įsivaizduoja, jog atėję į darbą, jie gali savo neigiamas emocijas išlieti ant slaugytojų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad seniau slaugytoja buvo gydytojo nurodymų vykdytoja, bet dabar slaugytoja yra aktyvus komandos narys, kuris turi savo pareigas ir kompetencijas. Daug kam dar sunku suprasti, kad šių laikų medicina yra orientuota į komandinį darbą. Visi esame komanda, kurioje vienodai svarbus kiekvienas: ir valytoja, ir slaugytoja, ir gydytojas, ir pacientas“,— akcentavo S.Slavinskienė ir pridūrė, kad ne tik medikų, bet ir kitų profesijų bendruomenėse ypatingai svarbus kolektyvo narių tarpusavio bendravimas — reikia nuolatos kalbėtis, diskutuoti apie iškylančias problemas, kad kitąkart galėtume jų išvengti.