Rajonas apskrityje — atsilikėlis pagal investicijas

Ekonominę raidą gerai nusako statistikos investicijų duomenys. Pagal juos mūsų rajono valdžia ir politikai turėtų užkaisti iš gėdos ar bent sunerimti: apskrityje velkamės uodegoje. Be to, apskrityje turime ir mažiausią darbo užmokestį.

Alvydas Ivoncius

Neatrodo, kad Telšiai tampa „Žemaitijos lyderiu“
2019 metų pabaigoje Telšių rajone vienam gyventojui teko 240 eurų tiesioginių užsienio investicijų. Jų Rietavo savivaldybėje vienam gyventojui teko 748 eurai, Plungės — 386 eurai, Mažeikių — net 9 tūkst. 509 eurai. Tiesa, Mažeikius taip aukštai iškelia naftos perdirbimo gamyklos investicijos. Vis dėlto Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko 6 tūkst. 664 eurai tiesioginių užsienio investicijų.
Telšius jau ne vieneri metai tiesioginėmis užsienio investicijomis gerokai lenkia kaimyninis Akmenės rajonas — 2019 m. vienam gyventojui teko 4 tūkst. 838 eurai tokių investicijų. Jomis mūsų rajoną aplenkė kaimyninis Šiaulių rajonas, kuriame 2019 metais vienam gyventojui tiesioginių investicijų teko 670 eurų. Rajono valdžios ir politikų paguodai tenka paskelbti, kad 2019 metais Šilalės rajone tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventoju teko 157, Kelmės — 22 eurai. Deja, materialinių investicijų kiekiais vėlgi Telšių rajonas apskrityje anaiptol nepirmauja. Jų 2019 metais rajone vienam gyventojui teko 1 tūkst. 486 eurai. Rietavo savivaldybėje vienam gyventojui teko 1 tūkst. 23 eurai, Plungės — 1 tūkst. 937 eurai, Mažeikių — 2 tūkst. 371 euras. Telšių rajoną vėlgi aplenkė kadaise atsilikėliu laikytas Akmenės rajonas — jame vienam gyventojui materialinių investicijų teko 4 tūkst. 885, Šiaulių rajone — 1 tūkst. 723, Šilalės rajone — 1 tūkst. 22, Kelmės rajone — 754 eurai.

Žemės ūkis
2019 metais augalininkystės produkcijos mūsų rajone pagaminta už 24,1 mln. eurų, gyvulininkystės — už 23,2 mln. eurų. Mažeikių rajone augalininkystės produkcijos pagaminta už 42,3 mln. eurų, gyvulininkystės — už 10,4 mln. eurų. Plungės rajone pagaminta atitinkamai už 22,6 mln. ir 26 mln. eurų, Rietavo — už 5,6 mln. ir 6,6 mln. eurų.
2019 metais Telšių rajone pagaminta mėsos 5 tūkst. 713 tonų, Mažeikių rajone — 1 tūkst. 723, Plungės — 3 tūkst. 892, Rietavo — 874 tonos. Primelžta pieno: Telšių rajone — 57 tūkst. 647, Mažeikių — 26 tūkst. 446, Plungės — 41 tūkst. 725, Rietavo — 17 tūkst. 962 tonos. Surinkta kiaušinių milijonais: Telšių rajone — 1,9, Mažeikių — 2,1, Plungės — 135,1, Rietavo — 0,6.
Telšių rajonas užima 1 tūkst. 439, Mažeikių — 1 tūkst. 220, Plungės — 1 tūkst. 105, Rietavo — 586 kvadratinius kilometrus. Turint omenyje rajonų plotus, žemės ūkyje tikrai neatrodome „Žemaitijos lyderiai“, ko pasiekti norėjo kai kurie vietos politikai, tiesa, tik savo rinkiminėje propagandoje.

Ūkio subjektai
2020 metais apskrityje veikė ūkio subjektų: Telšių rajone — 1 tūkst. 74, Mažeikių — 1 tūkst. 557, Plungės — 899, Rietavo — 190.
Pernai apskrityje veikė vidutinių ir mažų įmonių: Telšių rajone — 837, Mažeikių — 1 tūkst. 290, Plungės — 711, Rietavo — 144.
Apyvarta 2019 metais buvo: Telšių rajone — 649 mln. 983 tūkst., Mažeikių — 5 mlrd. 421 mln. 267 tūkst., Plungės — 599 mln. 202 tūkst., Rietavo — 104 mln. 128 tūkst. eurų.
Apyvarta iš prekybos transporto priemonėmis ir jų remonto (be PVM ir akcizų) vienam gyventojui 2019 metais buvo: Telšių rajone — 547, Mažeikių — 478, Plungės — 530, Rietavo — 64 eurai.
Pagal mažmeninę prekybą (be PVM ir akcizų) vienam gyventojui teko: Telšių rajone 3 tūkst. 119, Mažeikių — 5 tūkst. 127, Plungės — 3 tūkst. 14 eurų, Rietavo — 2 tūkst. 519 eurų.
Maitinimo ir gėrimų (be PVM ir akcizų) vienam gyventojui teko: Telšių rajone — 87, Mažeikių — 137, Plungės — 156, Rietavo — 95 eurai.
Regis, apskrityje turtingiausi Mažeikių rajono gyventojai ar bent jau daugiausiai išleidžia.

Mažiausias darbo užmokestis
Darbo užmokestis (į rankas) šių metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai sudarė: Telšių rajone — 818, Mažeikių rajone — 888, Plungės — 833, Rietavo 824 eurus per mėnesį. Lietuvos vidurkis — 960 eurų. Palyginti su 2020 metų pirmu ketvirčiu, darbo užmokestis „į rankas“ augo: Telšių rajone — 13,8, Mažeikių — 10,5, Plungės — 11,5, Rietavo — 11,3. Nepaisant spartesnio augimo, darbo užmokestis Telšių rajone liko mažiausias apskrityje.
2019 metais visų keturių savivaldybių išlaidos bendroms valstybės paslaugoms sudarė beveik vienodą procentą nuo biudžetų: Mažeikių — 12,15, Plungės — 12,27, Telšių — 12,53.
Ekonomikai tekusios savivaldybių biudžetų dalys gerokai skyrėsi: Mažeikių — 15,66, Plungės — 16,79, Rietavo — 34,91, Telšių — 13,22. Taigi, regis, iš savo biudžeto „pravalgome“ daugiau nei kaimynai.
Šių metų duomenimis, Telšių rajone gyveno 38 tūkst. 392 žmonės (mieste — 21 tūkst. 787, kaime — 16 tūkst. 605), Mažeikių rajone — 50 tūkst. 456 (mieste — 34 tūkst. 963, kaime — 15 tūkst. 493), Plungės rajone — 32 tūkst. 424 (mieste — 16 tūkst. 380, kaime — 16 tūkst. 44), Rietavo — 7 tūkst. 92 (mieste — 3 tūkst. 92, kaime — 4 tūkst.) gyventojai.

3 komentarai

  1. Telšiai, kaip rajono centras, akivaizdu, yra sparčiausiai degraduojantis miestas Lietuvoje. Jei visur kasmet sparčiai statomi įvairūs įspūdingi statiniai, gamyklos, tai Telšiuose paskutinė gamykla pastatyta 1984 metais – Sūrinė. Tikslinga Telšių rajoną prijungti prie klestinčios Plungės, turinčios normalią valdžią. Telšiuose, kaip Plungės rajono apylinkės centre, būtų bent kas nors daroma. Dabar jokių vilčių.

  2. Kas keisčiausia, kad savivaldybės darbuotojai, direktorius, meras ir visa taryba nesupranta, kad tai jų nesugebėjimas dirbti. Ir jie aukštai pakėlę galvas eis į kitus rinkimus ir patys naiviai tikėsis, kad va jau dabar, šią kadenciją tai kai kibsim į darbus…o telšiečiai ir naiviai ir kvailai tikėsis, kad taip ir bus..kaip sakoma, viltis kvailių motina, o motina savo vaikų nepalieka..

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.