Konferencija medalių menui

Telšių ješivoje įvyko konferencija „38-eri medalio meno metai Telšiuose“. Renginyje buvo skaitomi pranešimai apie Ukrainos valstybingumo ženklus bei Lietuvos ir Baltijos medalių trienales.

Agota Beresnevičiūtė

Pirmąjį pranešimą „Ukrainos garbės ir valstybingumo ženklai“ skaitė žurnalistas, faleristikos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas. Pranešėjas pristatė, kaip keitėsi Ukrainos valstybės apdovanojimai nuo XX a. Žurnalisto teigimu, Ukraina taip ir neatranda balanso, todėl šalyje dominuoja tiek rusiškų, tarybinių, tiek nepriklausomos Ukrainos bruožų. Tai galima matyti ir šios šalies valstybingumo ženkluose.
Kaip teigė kolekcininkas, pirmasis Ukrainos garbės ženklas buvo Geležinio kryžiaus riterių ordinas. „Ordiną 1920 m. spalį patvirtino Simonas Petliūra, o pats ordinas pagamintas 1928 m.“,— pasakojo pranešėjas. Tiesa, 1958 m. ukrainiečių emigracijoje jis paskelbtas „amžinuoju ordinu“. „Tai visiškas lietuviško Vyties Kryžiaus analogas“,— sakė V.Kavaliauskas.
Žurnalistas taip pat papasakojo apie tarybų Ukrainos apdovanojimus. „Darbo raudonosios vėliavos ordinas — visko daug, jame pavaizduotas ir pjautuvas, ir kūjis, ir pasaulis matosi… Čia lakoniškumo nėra“,— komentavo faleristikos tyrinėtojas. Jis taip pat pastebėjo, kad dabar tokie apdovanojimai rinkoje kainuoja ne mažiau nei 50 tūkst. JAV dolerių.
Pranešėjas kalbėjo ir apie Antrojo pasaulinio karo metus, kai Ukraina tikėjosi, kad vokiečiai leis jiems atkurti nepriklausomybę. „Ukrainiečiai tikrai turėjo didelę viltį, jog atkurs valstybingumą, todėl nutarta užsienyje atkurti aukščiausius būsimos valstybės ženklus“,— pasakojo V.Kavaliauskas. Jis teigė, jog gestapas, slaptoji nacistinės Vokietijos policija, viską stebėjo ir žinojo, kad nepriklausomybė ukrainiečiams suteikta nebus. „Kai buvo pagaminti Ukrainos ordinai, visi, kurie užsakė ir gamino tuos apdovanojimus, buvo suimti, o ordinai — konfiskuoti. Iš viso buvo nukalti du ordinai“,— sakė pranešėjas. Tuo metu Prahoje buvo užsakytas Šv.Arkangelo Mykolo ordinas, kuris kurtas vienoje žymiausių to meto Europoje „Karnet-Kisely“ juvelyrinėje dirbtuvėje.
Antrąjį pranešimą „Lietuvos ir Baltijos medalių trienalės“ skaitė dailininkė Lina Kalinauskaitė. Trienalė — tai meno paroda, rengiama kas treji metai.
Kaip teigė L.Kalinauskaitė, Lietuvos medalių ištakos siekia XVI a., tačiau tik septinto dešimtmečio pabaigoje prasidėjo intensyvus medalių kūrimo sąjūdis, kurį sukėlė staigus šio žanro atgimimas šalyje bei užsienyje. 1970 m. įvyko pirmoji SSRS medalių paroda Maskvoje. Tais metais jau buvo susiformavusi nauja medalių kūrėjų karta.
„1984 m. TSR Lietuvos dailininkų sąjungoje įsikūrė medalininkų grupė. Jos veiklos rezultatas — medalių trienalių užgimimas“,— pasakojo dailininkė. Ji teigė, jog pirmajai medalių trienalės parodai buvo pateikta 290 darbų, o antrojoje — jau 500.
Medalininkystės pakilimo laikotarpis po kiek laiko baigėsi. „Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atėjo nauja era. Laisvės euforiją pradėjo temdyti finansinė krizė, o tai ryškiai atsiliepė medalio menui pasaulyje“,— sakė L.Kalinauskaitė. Ji pastebėjo, jog 1991 m. (trečiosios) ir 1994 m. (ketvirtosios) trienalės katalogų nebuvo išleista, o kitose trienalėse pateikta mažai darbų.
Pranešėjos teigimu, tuo laikotarpiu buvo ir teigiamų dalykų. „1991 m. skulptoriaus, medalininko Antano Olbuto dėka atsidarė pirmoji ir vienintelė Medalių galerija Baltijos regione, kuri veikė 10 metų“,— sakė dailininkė.
L.Kalinauskaitė pastebėjo, jog nuo 1990 m. Lietuvos medalininkai dalyvauja FIDEM (tarptautinės medalio meno federacijos) parodose. Dailininkė savo kalbą ir konferenciją baigė šiais žodžiais: „Lietuvos medalio menas išlieka labai reikšminga kultūros vertybe. Puoselėkime.“
Primename, jog 38-oji tarptautinė medalio meno ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla Telšiuose „Ne/garbės medaliai“ jau įpusėjo. Liepos 23 dieną buvo galima pamatyti ir dalyvauti stovyklos metu sukurtų medalių ir skulptūrėlių liejime iš bronzos prie Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto kalvės, o šiandien VDA Telšių galerijoje vykta stovyklos uždarymas.

Be the first to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.