Laumžirgių slėnyje krykštauja vaikai ir… kvepia blynais

Ingridos Šeršniovienės nuotrauka

Visas kiemas skamba nuo krykštaujančių vaikų. Jie leipsta juokais, kai arkliai savo šiurkščiais liežuviais brūkšteli per jų delniukus, pilnus grūdų ar kitų gėrybių. Vaikai straksi ir su mažiukais olandų veislės dekoratyviniais ožiukais, su šiokiu tokiu atsargumu apžiūrinėja alpakas. O koks smagumas pinti poniams kaseles! Tačiau didžiausias džiaugsmas tiems, kurie išdrįsta sėsti ant arklio ar ponio ir jais pasijodinėti. Negalima pamiršti ir malonumo pasivažinėti karieta… Tokį vaizdą jūs išvysite apsilankę Telšių rajono Kirklių kaime įsikūrusiame „Laumžirgių slėnyje“.

Roma Mėčienė

Edukacinio slėnio idėja – noras dalintis emocijomis
Šio edukacinio slėnio šeimininkai – ūkininkė Ingrida Šeršniovienė, jos dukra Aistė bei sūnus Gytis.
Prieš metus mirė Ingridos vyras Žydrūnas, kuris kartu su žmona ir vaikais čia viską ir sukūrė. Šeima dar labiau susiglaudė, dar daugiau padeda vieni kitiems. Tiesa, ir iki tol Šeršniovams padėjo ir jos tėvai Virginija ir Blažiejus Šimkai, Ingridos sesuo Vaida ir brolis Donatas. Tėvai gyvena už poros kilometrų nuo „Laumžirgių slėnio“, tad tėčio darbas – visus karieta pavažinėti, o mama, žiūrėk, jau ir atskuba su obuolių pintine slėnio lankytojams.
Ūkyje gyvena 8 arkliai – 7 Lietuvos sunkieji ir vienas prancūzų ristūnas, 2 poniai, 3 alpakos ir 14 olandų veislės dekoratyvinių ožiukų. Ūkininkės tėvai laiko 10 karvių. Šeršniovai ir Šimkai valdo apie 60 hektarų žemės, tad visus pašarus užsiaugina patys. Sėja avižų, kviečių, miežių, patys ir šieną savo gyvūnams sušienauja. Nesunku įsivaizduoti, kad darbo čia niekam netrūksta. Ir ne aštuonias valandas, o dažnai nuo aušros iki sutemos tenka suktis, kad suspėtum ne tik „Laumžirgių slėnyje“, bet ir laukuose paplušėti.
Todėl ne vienas pažįstamas turėjo gerokai nustebti išgirdęs, kad ekonomikos bei įmonių valdymo mokslus baigusi Ingrida metė buhalterės darbą banke ir išsikėlė į savo gimtąjį kaimą. „Iš pradžių mes su vyru čia atvažiuodavom pailsėti savaitgaliais. Būdavau tokia laiminga, tiek daug gerų emocijų… Kadangi ir mano, ir vyro šeimose visuomet būdavo arklių, nusprendėm ir mes jų nusipirkti. Įsigijom du. Gyvenimas tarsi kitą prasmę įgavo. Būtent tada ir pamaniau – jeigu man taip gera čia, kodėl tuo nepasidalinti su kitais. Taip gimė edukacinio slėnio planas. Žydrūnas buvo statybininkas, tad visus pastatus pasistatėme patys. Šį pavasarį (jau be jo) pradėjom statyti picų namelį – jį stato mano sūnus ir mano brolis.“
Idėja įrengti edukacinį slėnį patiko ne tik jai ir vyrui, bet ir jų vaikams. Dukra Aistė, kaip ir jos mama, – ekonomistė, tačiau tapo puikia edukatore. Sūnus Gytis šiuo metu mokosi Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriuje žirgininkystės. Kai baigs mokslus ir grįš į ūkį, šeima turės rimtą žirgininkystės specialistą. Sumanymui pritarė ir Ingridos tėvai.

Vasara išlydėta itin džiugiai
„Laumžirgių slėnio“ edukacijos pagrindinė dalis – pažintis su gyvūnais, rūpinimasis jais, šėrimas, šukavimas. Ne paslaptis, jog kuo toliau, tuo daugiau mūsų vaikų nėra matę nei gyvos karvės, nei arklio. Ne vienas jų mano, kad pienas, kaip sūreliai ar kiti pieno produktai, gaminami fabrike. Todėl ypač smagu stebėti, kaip staiga džiaugsmu užsidega vaikų akys, kai jie prieina prie vieno ar kito gyvūno. Ir visi nori maitinti ožiukus, nes šie mažiukai ir išdykę. Jei ne šeimininkė, ožiukai būtų permaitinti kasdien. Tik išgirdę, kad jiems, kaip ir vaikams, persivalgius ims pilvukus skaudėti, apgailestaudami atsitraukia. Kitas vaikams mielas užsiėmimas – pinti kaseles poniams. Tiesa, užsėsti ant jų ir pajodinėti – ne visi ir ne iškart išdrįsta. Dar daugiau drąsos vaikams reikia, kai jie artinasi prie arklių. Tačiau kai su jais susipažįsta, ne vienas ant jų pajodinėti užsigeidžia.
Po jausmų ir emocijų pertekliaus, ateina laikas kepti vaflinius (taip žemaičiai vadina čirvinius) blynus. Čia dažnai taip pat kyla nemažas šurmuliukas, mat vaikai tokios didelės senoviškos blynų keptuvės nėra nė matę. Ir ne tik jie, daugelis tėvelių taip pat užaugo tokios neregėję. O kai mažuosius atlydi seneliai, keptuve jų nenustebinsi. Apžiūrėję tą senovišką stebuklą, visi puola prie blynų, kurie nuostabiai skanūs, nes į jų tešlą šeimininkė įmuša tėvų vištų kiaušinių, įpila jų karvių pieno. Kvapas toks gardus, kad net sotūs neatsilaiko.
Vasaromis dienos stovyklas šeima rengia triskart per savaitę – antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Čia laukiami nuo 5 iki 12-os metų vaikai (jei jie be tėvelių). Yra tokių, kurie atvyksta penktą ar net šeštą kartą. Ir ne tik iš miesto. Net Kirklių kaimo vaikai į stovyklą atbėga. Daugiausiai lankytojų sulaukia iš Telšių rajono, bet atvažiuoja ir iš Plungės, Mažeikių, Šiaulių. Užsuka ir šeimos su vaikais, kad maloniai čia laiką praleistų. Ne vienam lankytojui ilgam įsimins vasaros palydėtuvės. Vaikų buvo daug, tad padėti turėjo net šeši savanoriai. Išgirdę apie paslėptą lobį, vaikai puolė jo ieškoti, sekdami įvairias užuominas.
Po to ne vienas panoro pajodinėti, kiti, pašėrę gyvūnus, juos išglostę ir išmylavę, kaselių pripynę, nubėgo prie sūpuoklių. Dar vėliau zefyrus, dešreles ant laužo kepė. Žinoma, ir blynai nebuvo pamiršti. Be to, vaikai piešė, žaidė futbolą, kitus žaidimus. O kas nenorėjo žaisti, galėjo kitur įdomiai laiką leisti.
„Laumžirgių slėnis“ turi ir dar vieną edukaciją – dalyviai iš senų džinsų, džinsinių skiaučių daro laumžirgius, kuriuos vėliau sukabinės fermoje. Ta ferma, kurioje telpa visi gyvūnai, pastatyta iš paramos projektų. Joje žadama iškabinėti daug planetų, ant kurių bus rėmėjų ženklai. Kiekvienas ūkininkas, bendrovė ar įmonė, parėmusi edukacinį slėnį, turės savo planetą. Taigi netrukus visi gyvūnai gyvens planetariume, o aplink „skraidys“ vaikų sukurti laumžirgiai.

Be blynų, dar ir picomis galės vaišintis
Rudenį į „Laumžirgių slėnį“ atvažiuoja grupės iš darželių ir mokyklų. Savaitgaliais ir vakarais priimamos šeimos. Atvažiuoja žmonės po darbų, pavargę, tačiau su malonumu pasirūpina gyvūnais, o po to patys kepa vaflinius blynus. Pavalgo, pabendrauja ir į namus išvažiuoja, pailsėję ir laimingesni.
„Tikimės, kad rudenį, spalio mėnesį, jau turėsim picų namelį, tad savaitgalinių stovyklų metu svečiai galės pabandyti išsikepti picų, – pasakojo Ingrida Šeršniovienė. – Be šio namelio, turime dar vieną, skirtą lankytojams, kuriame yra ir virtuvė, ir higienos patalpos. Dalyvavome ne viename projekte. Mums pasisekė, kad Telšių rajono vietos veiklos grupė ne kartą parėmė „Laumžirgių slėnį“.
Stengiamės daryti viską, jog edukacinis slėnis būtų patrauklus. Žiemomis kepame sausainius, jais dalinamės, turime ir kalėdinę edukaciją. Pavasarį gal pavyks paruošti Velykų bobutei skirtą edukaciją. Organizuojame ir vaikų gimtadienius. Jie atvyksta su savo vaišėmis. Ne tik draugams, kuriuos atsiveža, bet ir gyvūnams lauktuvių atveža. Tiesa, nesvarbu, kokios vaišės bebūtų, visuomet visi eina ir kepti vaflinių blynų.
Prisidedame ir prie kitų rajone organizuojamų švenčių. Neseniai Baltininkų kaime jau devintą kartą buvo surengta vaikų šventė. Vaikai nemokamai galėjo irstytis baidarėmis, užsiiminėti kita veikla. Mes taip pat nemokamai nuvežėme savo gyvūnus, kad šventės dalyviai galėtų jais pasidžiaugti. Grįžę vėl laukiame visų, kuriems įdomūs mūsų augintiniai, kurie „Laumžirgių slėnyje“ norėtų linksmai ir įdomiai praleisti dieną ar vakarą.“