Suremontuoto teatro pasižiūrėti suplūs minios?

Savivaldybės taryba priėmė sprendimą „pritarti projektui Telšių Žemaitės dramos teatro aktualizavimas ir kultūros turinio prieinamumo didinimas“. Po šiuo įmantriu pavadinimu slypi paprasčiausias teatro pastato remontas.

Alvydas Ivoncius

Projekto vertė – milijoninė
Žemaitės dramos teatro pastatas tikriausiai remontuotas daugiau nei prieš dvidešimt metų.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų investicijų programos.
Maksimali galima Europos Sąjungos finansavimo suma – 750 tūkst. eurų – 85 procentai projekto vertės. Minimalus prisidėjimas – 15 procentų visų tinkamų projekto išlaidų.
Preliminari remonto vertė – 1 mln. 245 tūkst. 415 eurų. Paramos lėšos – 750 tūkst. eurų arba 60,22 procento. Savivaldybės biudžeto lėšos sudaro 495 tūkst. 415 eurų arba 39,78 procento visų tinkamų lėšų.
Visgi, kaip matome, įgyvendinant projektą, Savivaldybei tektų prisidėti ne 15, o beveik 40 procentų. Mat tektų finansuoti iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto lėšų netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamas išlaidas, kurių nepadengia skiriami Europos Sąjungos pinigai.
Kad projektas būtų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, reikia surinkti kuo daugiau vertinimo balų. Kadangi teatro pastatas yra kultūros paveldo vertybė, jau savaime gaunama apie 30 balų. Papildomi balai gaunami ir nuo prognozuojamo lankytojų skaičiaus. Kuo projektui daugiau pinigų skiriama iš Savivaldybės, vėlgi tuo daugiau surenkama vertinimo balų. Kadangi, kaip minėta, Savivaldybė nusiteikusi prisidėti 40 procentų, tai bendra balų suma didėja iki 95.

Nuraškė „reikiamą skaičių“ iš debesų
Savivaldybės tarybos sprendime leidžiama suprasti, kad dabar pati didžiausia problema yra teatro pastato ir patalpų netinkama būklė, todėl neva neplūsta lankytojai. O kai suremontuos, esą padidės lankytojų „srautai“. Net iš užsienio. Tarsi suremontuotos teatro patalpos būtų architektūros šedevras, kurio pamatyti veržtųsi minios.
Teatro lankytojai – renginių žiūrovai. Vadinasi, jų „srautams“ padidinti reikia ne vien suremontuotų patalpų, o ir vertintinų, įdomių renginių. Vien dėl suremontuotų patalpų teatro kūrybinė veikla netaps nei geresnė, nei blogesnė. Tačiau, norint gauti pinigų, reikia sugalvoti kokių nors motyvų. Tai ir sugalvojo.
Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte teigiama esą teatro lankytojų skaičius padidės iki 21 tūkstančio žmonių. Tiesa, nenurodoma, per kurį laikotarpį bus pasiektas toks rezultatas. Per metus? Beje, Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte, be statybinių argumentų, nėra jokių kitų, kodėl po remonto turėtų išaugti lankytojų skaičius.
Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte akivaizdžiai kyšo lankytojų skaičiaus tempimo iki 21 tūkstančio priežastis: „Didesnis balas skiriamas pareiškėjams, kurių projektui skiriamo finansavimo efektyvumas bus didesnis, t.y. finansavimo poreikis reikalingas vienam papildomam lankytojui pritraukti yra mažesnis. Numatomas projekto biudžetas – 1.014.768,00 Eur. Planuojamas lankytojų skaičiaus didėjimas – apie 21 tūkst. Todėl sukuriama nauda – 1.014.768/21.000 = 48,32 Eur/lankytojui“.
Taigi reikėjo sugalvoti tokį lankytojų skaičių, kad vienam lankytojui tektų mažiau nei 50 eurų projekto „naudos“. Mat, pagal aprašą, jei šis skaičius yra iki 50 eurų, skiriami 45 balai.

Numatomi tipiški remonto darbai
Tarybos sprendimo aiškinajame rašte išvardijama, kokie bus atliekami darbai: fasado ir cokolinės pastato dalies mūro defektų (įtrūkimų) remontas, pažeisto tinko remontas, nuolajų ir dekoratyvinių fasado elementų apskardinimo keitimas, viso fasado ir cokolio perdažymas, iškabos keitimas; esamos lietaus nuvedimo sistemos (lietlovių ir lietvamzdžių) keitimas; žiūrovų salės (įskaitant sceną ir balkoną) langų keitimas, grindų dangos keitimas, sienų ir lubų apdailos atnaujinimas; pastogės perdangos virš žiūrovų salės apšiltinimas; pastato požeminės dalies (pamatų) vertikalios ir horizontalios hidroizoliacijos įrengimas, drenažo ir požeminės lietaus nuvedimo sistemos atnaujinimas, uždaros („nekvėpuojančios“) nuogrindos aplink pastatą keitimas į atvirą („kvėpuojančią“); langų kitose patalpose (nuosavybės teise priklausančių Telšių rajono savivaldybei) keitimas; žiūrovų salės (įskaitant sceną ir balkoną) esamos medinės pakylos ir grindų dangos konstrukcijos keitimas; universalaus dizaino principų įgyvendinimas; kitos išlaidos“.
Reikėtų, matyt, suprasti, kad vien atlikus tokius įprastus remonto darbus, lankytojų skaičius ims ir padidės iki 21 tūkstančio. Matyt, tikimasi, kad minios suplūs ne dėl renginių, o pasižiūrėti suremontuoto pastato.
Tarybos sprendimo priėmimas dar nereiškia, kad bus paskirti Europos Sąjungos pinigai. Tai nuspręs ir patvirtins kita institucija. Norint į ją kreiptis, būtinas Tarybos sprendimas.

3 Komentarai

  1. Kas paneigs tikimybę, kad vėl kažkam bus 10 – 20 metų nesibaigianti šėrykla, o sąmata išaugs 5, 10 ar 20 kartų? Kaip „organizuojami” tokie objektai jau išmokome – kultūrkė, biblioteka, Respublikos g., Meno m-la ir t.t.

  2. Algirdai, vietoj bankrutavusio techsio juk ikurei kita firma, tad su ja kokia 10-20 metų galesi remontuoti ta scena

Komentarai nepriimami.