Kaip ir visi, taip ir Džiuginėnų dvaras patyrė savo raidą, kuri kol kas menkai ištyrinėta. Džiuginėnų dvaras labiausiai siejamas su Gorskiais, Juzefu Perkovskiu ir Žemaite. Tačiau dvaro formavimosi ištakos siekia XVI amžiaus istorinius šaltinius. Iš ankstesnių amžių apie Džiuginėnus informacijos bent kol kas neaptikta. Todėl šiame straipsnyje bus pateikiamos žinios iš XVI-XX amžių.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 73, 74)
Tas pats Ambraziejus Laucevičius su žmona Barbora Germanaite, Martyno dukra, žemioniui Matisui Bazgirovskiui ir jo žmonai Zuzanai Laucevičiūtei užstatė tris valakus žemės, vadinamos Svirpliškiai, Džiuginėnų dvare, valdoje.
To meto aktuose terminas „žemionis“ reiškė valdas turintį kilmingąjį.
1594 metais žemionis Ambraziejus Stanevičius Laucevičius žemioniui Kazimierui Laucevičiui užstatė 3 valakus žemės, vadinamus Svirpliškiai, Džiuginėnų dvare, valdoje. Tais pačiais metais jis mainais davė Kazimierui Laucevičiui, Mykolo sūnui, Džiuginėnuose žemę, vadinamą „Šarne Kalnas“ ir iš jo mainais gavo žemes „Valenčiški“ ir „Šašiški“. Tėvavardis „Stanevičius“ tapatus „Stanislovovičiui“, kadangi asmenvardis Stanys yra Stanislovo trumpinys.
1599 metais žemės teisme įrašytas susitaikymo aktas tarp žemionio Ambraziejaus Laucevičiaus, Stanislovo sūnaus, jo žmonos Barboros Germanaitės, Martyno dukters, iš vienos pusės su Jonu Čiupiku iš kitos pusės dėl to, kad Čiupikas užpuolė ir nužudė Džiuginėnų dvaro lankoje Laucevičių valstietį. Nužudę kam nors priklausantį valstietį, bajorai pagal Lietuvos statutą nebuvo baudžiami, tačiau privalėjo savininkui, kaip netekusiam nuosavybės, sumokėti išmoką, 1588 metų Lietuvos statute numatyta tokia atsakomybė: „O jei bajoras užmuštų valstietį, už tai ne mirtimi jis būtų baudžiamas, bet tik jo ponui už tą valstietį galvą privalėtų sumokėti, trisdešimt kapų grašių.“ Galva – čia kompensacijos pavadinimas. Vieną kapą sudarė 60 grašių, taigi bauda buvo nemaža. Pavyzdžiui, už kapą grašių buvo galima nusipirkti karvę arba arklį, panašiai tiek per metus gaudavo laisvas samdinys, o už 20 – 40 kapų grašių buvo galima nusipirkti valaką (21 hektarą) žemės.
Tais pačiais 1599 metais Ambraziejus Laucevičius žmonai Barborai padovanojo dvarą, valdą Džiuginėnuose. 1600 metais jis su žmona Steponui, Stanislovo sūnui, užstatė valaką žemės Džiuginėnuose. Kas tas Steponas Stanislovovičius, neaišku, kadangi čia vien vardas ir tėvavardis, bet nėra pavardės.
JONO LAUCEVIČIAUS ŠAKA. 1592 metais teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Venclavas Laucevičius, Jono sūnus, žemioniui Matisui Bezšrovskiui už 20 kapų grašių užstatė 1,5 valako žemės dvare, valdoje Džiuginėnai, Telšių valsčiuje. Venclavas dabar būtų Vaclovas, tačiau šiame straipsnyje paliekama archaiška vardo forma.
1595 metais žemionis Venclavas Laucevičius žemioniui Matisui Matejevičiui užstatė du valakus žemės, vadinamą Dalgiškiai, dvare, valdoje Džiuginėnai. 1600 metais Venclavas Laucevičius sutuoktiniams Matisui ir Zuzanai Laucevič Bagerovskiams pardavė du valakus žemės Džiuginėnuose. Aktuose minimas Bezšrovskis, Bazgirovskis, Bagerovskis tas pats asmuo, kaip ir Matisas Matejevičius, tik dokumentuose įvardintas skirtingai.
Venclavas Laucevičius ir jo žmona Konstancija Krentovskytė 1594 metais žemioniui Grigaliui Baltramiejevičiui užstatė žemę Svirpliškiai Džiuginėnuose. 1599 metais jis pardavė Grigaliui Baltramiejevičiui pusšešto margo žemės Lokvartė Džiuginėnuose.
1595 metais žemionis Venclavas Laucevičius pareiškė, kad įsipareigoja seserims Barborai ir Zuzanai Laucevičiūtėms, Jono dukroms, ištekant duoti vieną ketvirtadalį tėvo palikimo dvaro, valdos Džiuginėnuose. Netrukus tais pačiais metais teismo knygoje įrašytas seserų Barboros, Zuzanos ir Margaritos Laucevičiūčių (Jono dukterų) pareiškimas, kad nutraukia pradėtą teisminį procesą ir bylą dėl tėvo palikimo prieš brolį Venclavą Laucevičių baigia taikiai. Taigi Matisas Bagerovskis buvo Venclavo sesers Zuzanos vyras.
1600 metais Venclavas Laucevičius žemioniui Kristupui Nelinkui, Mikalojaus sūnui, pardavė 2 valakus žemės Daugiškiai Džiuginėnuose. Kitur aktuose minimi ne Daugiškiai, o Dalgiškiai.
Venclavas Laucevičius be minėtų seserų turėjo brolį Juozą (dokumentuose – Ezofas). 1599 metais žemionis Juozas Laucevičius žemioniui Valentinui Bilinskiui pardavė pusantro valako žemės Lokvartė Džiuginėnuose. 1600 metais Juozas Laucevičius žemioniui Kristupui Nelinkui pardavė dvarą, valdą Džiuginėnuose.
1600 metais Venclavas ir Juozas Laucevičiai žemioniui Kazimierui Laucevičiui, Mykolo sūnui, pardavė baudžiauninkų šeimą žemėje Naraitiškiai prie Germanto ežero Džiuginėnų dvare, valdoje. Tais pačiais metais Venclavas Laucevičius žemioniui Jurgiui Siraičiui, Vaitiekaus sūnui, pardavė dalį žemės Džiuginėnuose.
1600 metais žemionis Juozas Laucevičius žemionims Martynui ir Barborai iš Laucevičių Nagurskiams padovanojo vieną trečdalį jam priklausančios vienos ketvirtosios dalies dvaro, valdos Džiuginėnuose.
Grigaliaus Laucevičiaus palikuonys
Minėta, kad 1586 metais teisme įrašytas teismo sprendimas pagal žemionio Mykolo Laucevičiaus, Grigaliaus (Griciaus) sūnaus, bylą su Ambraziejumi Laucevičiumi dėl Valinšiškės, Šašiškės žemių prie Ilgio ežero, priklausančių Džiuginėnų dvarui, valdai. Mykolo brolis buvo Jokūbas Laucevičius, 1571 metais pardavęs Markui Vnučkai vieną tarnybą žmonių Džiuginėnuose, o paskui dar vieną tarnybą Gudenėnuose.
1594 metais žemionis Ambraziejus Laucevičius žemioniui Kazimierui Laucevičiui, Mykolo sūnui, užstatė 3 valakus žemės, vadinamus Svirpliškiai, Džiuginėnų dvare, valdoje. Tais pačiais metais jis mainais davė Kazimierui Laucevičiui valdoje, dvare Džiuginėnai žemę, vadinamą „Šarne Kalnas“ ir iš jo mainais gavo žemes „Valenčiški“ ir „Šašiški“. Taigi Kazimieras buvo Mykolo Laucevičiaus sūnus, Grigaliaus Laucevičiaus anūkas.
1599 metais Žemės teisme įrašytas 1593 metų dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Mykolas Laucevičius savo sūnus Kazimierui Laucevičiui padovanojo žemes Gudenėnuose, Džiuginėnuose ir Užmarkijoje. Tais pačiais metais žemionis Stanislovas Tiškevičius, Jono sūnus, žemioniui Kazimierui Laucevičiui pardavė 3 valakus žemės Džiuginėnuose prie Kalnėnų kaimo.
Laucevičių giminės Džiuginėnuose išnykimas
Bajorų Laucevičių giminė Džiuginėnuose, matyt, išnyko XVII amžiuje. Šią giminę ištiko toks pat kaip ir daugumos bajorų giminių likimas, kai vietoje valdos konsolidacijos ir gausinimo buvo pasirinktas jos smulkinimas dalijantis tarp brolių ir seserų, žemės ir valstiečių pardavinėjimas. XIX amžiuje gyvenusios bajorystę pasitvirtinusios Laucevičių giminės jau buvo ne iš Džiuginėnų, nors su jais siejo savo protėvius.
Apie bajorų gimines Džiuginėnuose 1600-1667 metais stokojama informacijos. Jos, be abejo, esama to laikotarpio Žemaičių žemės ir pilies teismų knygose, tačiau šiuo atžvilgiu jos netyrinėtos.
Žemaitijos kunigaikštystės 1667 ir 1690 metų padūmės rejestruose Laucevičiai Džiuginėnuose jau neįrašyti. 1667 metų padūmės rejestre įrašytas Elijošius Luba vietoje Barboros Laucevičiūtės iš Džiuginėnų, valdęs 3 dūmus.
Pagal XIX amžiaus pirmojoje pusėje patvirtintą herbo „Jastrzębiec“ Laucevičių giminės genealogiją, jie save kildino iš 1601 metais paminėto Džiuginėnų dvaro savininko Vaclovo (Venclavo) Laucevičiaus. Pagal kitą to paties herbo Laucevičių giminės genealogiją, jų protėvis buvo Jonas, gyvenęs XVI amžiuje, Vaclovo tėvas. Vaclovas valdė Pagermantį ir Naraitiškę.
Pagal 1835 metais patvirtintą dar vieną herbo „Jastrzębiec“ Laucevičių genealogiją, jų protėvis buvo Jonas Stanislovovičius Laucevičius, kuris su broliu Ambraziejumi valdė Džiuginėnus ir Gudenėnus. Jono palikuonis Samuelis 1601 metais dalį valdos Džiuginėnuose pardavė Martynui Nagurskiui, Jokūbo sūnui – Nagurskių giminės Žemaitijoje pradininkui.
Nagurskiai. Giminės pradžia Džiuginėnuose
Kaip matysime vėliau, valdos arba dvarai/dvareliai Džiuginėnuose XVI-XVII amžiais priklausė ne vien Laucevičiams, nors jų valdos tikriausiai buvo stambiausios. Laucevičių vietą Džiuginėnuose XVII amžiuje užėmė Nagurskiai. Šios giminės pradžia Žemaitijoje kaip tik Džiuginėnuose.
Valstybės istorijos archyve saugoma, atrodo, Mykolo Eustachijaus Brenšteino sudaryta Nagurskių genealoginė schema. Joje kartais nurodoma, kada ir kas tapo valdų Džiuginėnuose šeimininkais. Pagal schemą, valdos Džiuginėnuose Martynas Nagurskis, Jokūbo sūnus, šeimininku tapo 1594 metų, o 1601 metais – Žemės teisme įregistruotu aktu.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
