Apie kūno ir emocijų ryšį, dėmesingą prisilietimą ir galimybę per kūną geriau pažinti save kalbamės su Giedre Anglicke, Telšiuose dirbančia kūno praktike. Jos darbo pagrindas – iš daoistinės tradicijos kilusi Chi Nei Tsang praktika. Nors dažniausiai ji pristatoma kaip pilvo srities praktika, iš tiesų jos požiūris gerokai platesnis – pilvas yra pradžia ir pagrindas, tačiau žmogus čia matomas kaip vientisas kūnas.
Algirdas Dačkevičius
Chi Nei Tsang – daugiau nei darbas su pilvu
Kartais atrodo, kad savo kūnu rūpinamės gana daug. Judame, sportuojame, ilsimės, ieškome būdų geriau jaustis. Tačiau ar dažnai iš tiesų sustojame ir paklausiame savęs – kaip aš jaučiuosi? Ne kaip man sekasi, kiek darbų dar laukia ar ką šiandien turiu nuveikti, o kaip jaučiasi mano kūnas? Ar laisvai kvėpuoju? Ar nejaučiu nuolatinės įtampos? Ar mano pilvas minkštas ir laisvas, ar dažniau būna susitraukęs, tarsi saugotų nuo kažko?
Gyvename gana dideliu tempu. Dažnai daug ką suspėjame, daug kuo rūpinamės, tačiau patys sau laiko paliekame mažiausiai. O kūnas visą laiką yra su mumis. Jis reaguoja į mūsų kasdienybę, patirtis, emocijas, nuovargį ir poilsį. Tik ne visada mokame arba turime laiko jo klausytis.
Chi Nei Tsang kilo iš senosios kinų daoistinės tradicijos. Pats pavadinimas susietas darbu su vidiniais organais. Šioje praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas pilvo sričiai – jos audiniams, pojūčiams, įtampoms, kvėpavimui. Tačiau būtų netikslu ją vadinti vien pilvo masažu. Tai kur kas platesnis požiūris į žmogaus kūną ir jo tarpusavio ryšius.
Kodėl būtent pilvas? Turbūt kiekvienas esame pastebėję, kaip stipriai jis reaguoja į mūsų savijautą. Prieš svarbų įvykį gali suspausti pilvą, išgirdus gerą žinią, jame tarsi suplazda drugeliai, o patiriant stresą, dažnai net nepastebime, kaip jį įtraukiame ir įtempiame. Pilvas yra labai gyva, jautri mūsų kūno sritis, glaudžiai susijusi su kvėpavimu, diafragmos judėjimu ir kitomis kūno struktūromis.
Daoistinėje tradicijoje pilvas taip pat turi ypatingą reikšmę. Čia svarbi Dan Tian – vidinio centro, kuriame, pagal šią pasaulėžiūrą, kaupiama gyvybinė energija, samprata. Tai tarsi mūsų vidinis centras, į kurį kviečiama sugrįžti, iš kurio galima geriau pajusti savo kūną ir jo būseną. Daoistinėje pasaulėžiūroje žmogus suvokiamas ne atskiromis dalimis, o kaip visuma, nuolat veikiama gamtos, gyvenimo ritmo ir vidinių procesų.
Chi Nei Tsang praktikoje pilvas yra pagrindinis dėmesio centras, tačiau darbas juo neapsiriboja. Atsižvelgiant į žmogaus kūno būseną ir poreikius, dirbama ir su kitomis sritimis – krūtinės ląsta, diafragma, kvėpavimu, nugara, dubens sritimi. Vienos kūno dalies negalime visiškai atskirti nuo kitos. Pavyzdžiui, pilvo srities judėjimas susijęs su diafragma, kvėpavimu, krūtinės ląstos judesiu. Įtampa vienoje vietoje gali keisti ir tai, kaip jaučiasi kitos kūno dalys.
Todėl sesijos metu nėra tiesiog atliekamas tam tikras iš anksto nustatytas judesių rinkinys. Daug svarbiau stebėti, jausti ir prisitaikyti prie žmogaus. Kiekvienas kūnas skirtingas, kiekvieno žmogaus patirtys ir poreikiai taip pat. Vienam daugiau dėmesio gali reikėti pilvo sričiai, kitam – kvėpavimui, krūtinės ar kitoms kūno vietoms.
„Man svarbu matyti visą žmogų, o ne tik tą vietą, kurią liečiame“, – pasakoja Giedrė.
Kelias į šią praktiką prasidėjo nuo savęs
Domėjimasis žmogaus kūnu, emocijomis, nervų sistema ir jų tarpusavio ryšiais Giedrę lydėjo jau daugelį metų. Visada buvo smalsu, kaip mūsų išgyvenimai atsispindi kūne, kodėl vienose situacijose susitraukiame, kitose atsipalaiduojame, kaip keičiasi kvėpavimas, judesys, laikysena.
Šis ilgalaikis smalsumas prieš penkerius metus paskatino Giedrę kryptingiau gilintis į žmogaus kūną – prasidėjo kūno ir judesio terapijos studijos, gydomojo masažo studijos, įvairūs papildomi mokymai. Taip pamažu formavosi jos profesinė kryptis, į kurią šiandien jau žengia ir praktiniu darbu.
Tačiau Chi Nei Tsang į jos gyvenimą atėjo ne vien kaip dar viena išmokta technika. Labai svarbi buvo asmeninė patirtis. Giedrė pasakoja, kad pati pajuto šios praktikos naudą. Pradėjusi ją taikyti savo kūnui, pamažu pajuto, kad ima judėti iš ilgiau trukusio sąstingio.
Tai buvo svarbus atradimas. Viena yra domėtis kūno ir emocijų ryšiu, skaityti, mokytis, kalbėtis apie tai. Visai kas kita – pačiai patirti, ką reiškia skirti dėmesio savo kūnui, pradėti jį geriau jausti ir pastebėti, kas vyksta viduje. Ši patirtis dar labiau sustiprino norą gilintis į Chi Nei Tsang ir dalytis ja su kitais.
„Man atrodo, kad kartais mes labai daug galvojame apie save, bet ne taip dažnai iš tiesų save jaučiame. Galime puikiai žinoti, ką reikėtų daryti, kaip gyventi sveikiau, daugiau ilsėtis ar mažiau jaudintis, bet vien žinojimo ne visada pakanka. Man pačiai buvo svarbu patirti, kad ryšys su savimi gali prasidėti ir per kūną, per paprastą dėmesį jam“, – dalijasi Giedrė.
Kūnas ir emocijos – ar tikrai atskiri dalykai?
Tikriausiai ne kartą esame girdėję, kad emocijos kaupiasi kūne. Bet ką tai iš tiesų reiškia? Galbūt prisiminsime, kaip, susiduriant su sunkia situacija, įsitempia pečiai, kaip suspaudžiame žandikaulį, sulaikome kvėpavimą ar nepastebimai įtraukiame pilvą. Kartais net ir pasibaigus įtemptai situacijai, kūnas dar kurį laiką lieka tokioje būsenoje.
Mes dažnai įprantame prie savo įtampos. Ji tampa tokia įprasta, kad jos jau beveik nebepastebime. Tik kartais pajuntame, kad esame pavargę, sunku atsipalaiduoti, norisi daugiau erdvės ar tiesiog ramybės. Ir nebūtinai iš karto suprantame, ko mums trūksta.
Giedrei įdomu tyrinėti būtent šį ryšį – kaip tai, ką išgyvename, atsispindi kūne, ir kaip per kūno pojūčius galime geriau suprasti save. Ji pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali. Nėra vienos taisyklės, kuri paaiškintų visus kūno pojūčius ar emocines reakcijas. Tačiau verta būti smalsiems, pastebėti save ir neignoruoti to, ką jaučiame.
Chi Nei Tsang sesijos metu žmogus kviečiamas ne tik gulėti ir priimti prisilietimą, bet ir pačiam dalyvauti šiame procese – pastebėti savo kvėpavimą, kūno reakcijas, pojūčius. Nereikia nieko specialiai išgyventi ar stengtis pasiekti tam tikro rezultato. Kartais pakanka tiesiog pabūti su tuo, kas yra šią akimirką.
Prisilietimas, kuriame svarbiausia dėmesys
Kūno praktikoje svarbu ne tik tai, kokia technika atliekama, bet ir kaip prisiliečiama. Dėmesingas prisilietimas nėra mechaniškas judesys. Jame svarbu neskubėti, pajusti žmogų, stebėti jo kūno atsaką ir gerbti jo ribas.
Giedrei svarbu, kad sesijos metu žmogus jaustųsi saugiai ir galėtų būti savimi. Kiekvienas turime skirtingą santykį su prisilietimu, skirtingus poreikius ir jautrumą. Todėl nėra vieno visiems tinkamo būdo. Prisilietimas turi būti gyvas, atidus ir prisitaikantis prie žmogaus, o ne atliekamas vien pagal technikos taisykles.
„Galima išmokti įvairių technikų, tačiau man labai svarbu, kad tame darbe liktų žmogiškumas. Kad žmogus jaustų, jog į jį žiūrima ne kaip į kūną, kurį reikia kažkaip paveikti, o kaip į visumą. Kad būtų vietos jo pojūčiams, jo tempui, jo pasirinkimui“, – sako Giedrė.
Mažas sustojimas, nuo kurio prasideda ryšys
Šiandien vis dažniau kalbame apie savęs pažinimą, sąmoningumą, rūpinimąsi savimi. Tačiau kartais šios sąvokos taip pat tampa dar viena užduotimi mūsų dienotvarkėje. Dar viena praktika, kurią turime atlikti, dar vienas tikslas, kurį turime pasiekti.
O gal pradėti galima daug paprasčiau? Nuo kelių akimirkų, kai nieko nereikia. Kai galime tiesiog pastebėti, kaip kvėpuojame, pajusti pėdas ant žemės, atkreipti dėmesį į savo pečius ar pilvą. Galbūt pastebėti, kad visą dieną buvome įsitempę. Galbūt leisti sau trumpam atsikvėpti.
Galbūt galime išmokti su savo kūnu kalbėtis šiek tiek kitaip. Ne tik pastebėti, kur skauda ar ką reikėtų pataisyti, bet ir paklausti savęs – kaip tu jautiesi? Skirti dėmesio pilvui, širdžiai, kvėpavimui, vidaus organams. Kartais net mintyse į juos kreiptis, padėkoti už kasdienį, dažnai visai nepastebimą darbą. Juk mūsų kūnas nėra tik tai, ką matome veidrodyje. Jame tiek daug gyvybės, išminties ir nuostabių procesų, kurie vyksta kiekvieną akimirką. Galbūt jam labiausiai ir reikia ne nuolatinio taisymo, o mūsų dėmesio, pagarbos ir švelnumo.
Giedrei norisi, kad žmogus, atėjęs į Chi Nei Tsang sesiją, išsineštų ne tik pačią patirtį, bet ir didesnį smalsumą savo kūnui. Kad pradėtų dažniau pastebėti, kaip jaučiasi, ko jam reikia, kada norisi judėti, o kada – sustoti. Kad ryšys su kūnu neliktų tik masažo kabinete, bet po truputį persikeltų ir į kasdienybę.
Galų gale kūnas yra mūsų namai. Su juo išgyvename visą savo gyvenimą – džiaugsmus, pokyčius, netektis, susitikimus, skubėjimą ir ramybės akimirkas. Galbūt ne visada mokame jį išgirsti, bet jis nuolat kalba. Kartais per kvėpavimą, kartais per įtampą, kartais per nuovargį ar lengvumą.
Ir galbūt vienas gražiausių dalykų, kuriuos galime sau padovanoti, yra ne dar viena pastanga kažką savyje pakeisti, o galimybė sustoti ir išgirsti, kaip iš tiesų jaučiamės.
Giedrė Anglickė – Chi Nei Tsang pilvo masažas.
Telšiai, Sedos g. 1, 404 kab.
Facebook – Giedrė Anglickė
Leave a Reply