Laiko pėdos Varnių vieškeliuose

Lobiai iš seno lagamino,  arba Gatautiškės dvaro bibliotekos likučiai  Šiauliuose

Daugiau kaip prieš dvidešimt metų Šiauliuose, Žemaitės gatvės 89 namo palėpėje, rastas senas medinis lagaminas metaliniais apkaustais. Atidariusieji pamatė daug knygų ir pluoštelį senų laikraščių. Peržiūrėjus knygas, paaiškėjo, kad tai Gatautiškės dvaro, esančio netoli Varnių, bibliotekos likučiai.

Vilija Montvilienė

Dvaras priklausė šiauliečio Jono Montvilo senelio broliui Liudvikui Montvilui ir jo žmonai Vladislavai. Tikėtina, kad lagaminą su knygomis į Šiaulius atgabeno jų sūnėnas Edvardas Montvilas. Tai galėjo įvykti tuoj po karo, pajutus trėmimo grėsmę, arba po L.Montvilo mirties 1947 m. Pokariu dvare gyveno svetimi žmonės, kurie vargu ar būtų išsaugoję biblioteką. Apie 1990 m. minimas pastatas sudegė.
Rasta apie penkiasdešimt knygų, daugiausia — lenkų kalba. Trys knygos rusų ir viena vokiečių kalbomis. Turinys labai įvairus: maldaknygės, religinės knygelės apie šventųjų gyvenimą, kalendoriai, vokiečių ir prancūzų kalbų vadovėliai bei žodynai. Dvaro savininkai ūkininkavo, turbūt todėl bibliotekoje sukaupta knygelių apie bulvių auginimą, rastas ir 1904 m. Varšuvoje išleistas žemės ūkio technikos katalogas. Didžiausią bibliotekos dalį sudaro grožinė literatūra. Tai antikos autorių kūriniai, Dantės Aligjeri „Dieviškoji komedija“ („Boska komedya“, Krakow, 1887), Aleksandro Diuma „Grafas Montekristas“ („Hrabia de Monte-Chrysto“, Warszawa, 1846), Henriko Sinkevičiaus novelės („Nowele“, Warszawa, 1896), „Tvanas“ („Potop“, Warszawa, 1896) ir kitos mažiau žinomų autorių knygos. Pati seniausia bibliotekos knyga — Vergilijaus „Eneida“, išleista lenkiškai Varšuvoje 1830 metais.
Apie gerą klasikinį to meto bajorų išsilavinimą atskleidžia Maskvoje 1889 m. išleistos graikų kalbos gramatikos, skirtos gimnazijai, pirmoji dalis (graikų etimologija gimnazijos kursui,— Red.). Įdomi knyga — originalo kalba išleisti Cicerono pasisakymai su paaiškinimais rusų kalba ir lotynų-rusų kalbų žodynėliu (Sankt Peterburgas, Maskva, 1873).
Knygos išleistos įvairiose leidyklose Lenkijoje ir skirtingose Rusijos imperijos vietose: Varšuvoje (21), Krokuvoje (5), Peterburge (5), Maskvoje (4), Kijeve (1), Odesoje (1), Lvove (1), Revelyje (1). Lietuvoje išleistos tik 3 knygos: 1844 m. Vilniuje, A.Dvorco spaustuvėje, „Geniusz Kaplana“, o dvi knygutės — prancūzų kalbos pamokos su paveikslėliais aštuntai klasei („Le petit francais ou enseignement par I’Image par Octave Klasse“, leidimo metai nenurodyti) ir „Ogrody polnocne“ („Šiaurės sodai“, 1850 m.) — išspausdintos Juzefo Zavadskio spaustuvėje. Knyga „Šiaurės sodai“, matyt, buvo populiari, nes tai penktas pataisytas leidimas. Autorius Juozapas Strumyla (1774-1847) — sodininkas, kraštovaizdžio architektas, turėjo ir teisinį išsilavinimą, dirbo advokatu Ukmergėje ir Vilniuje. Šiauliuose ir šiandien tegyvena J.Strumylos giminaičiai.
Neabejojama, kad knyga į biblioteką pateko per Juozapo Zavadskio knygyną, veikusį Varniuose 1853-1863 m. Klausimas, kokiais keliais Lenkijoje ir Rusijoje išleistos knygos pasiekdavo Varnius ir Gatautiškę, galėtų tapti mokslinio tyrimo objektu. Nelabai aišku, ar Zavadskiai Varniuose prekiavo tik savo, ar ir kitų spaustuvių išleistomis knygomis. Peterburgo knygų leidėjas B.M.Wolff irgi ketino įsteigti knygyną Varniuose. Gal jis pristatė tuos kelis leidinius, atsidūrusius Gatautiškės dvaro bibliotekoje? O gal nuošalaus provincijos dvaro gyventojas galėjo užsisakyti knygas tiesiai iš leidyklos ir gauti jas paštu?
Antraštiniame puslapyje arba priešlapyje — savininkų autografai, kai kuriuose iš jų net keli. Tai rodo, kad knygos savininkus keitė, bet likdavo toje pačioje giminėje. Daugiausia knygų yra su Aleksandro Lukianskio (1818-1870) parašu. Tai pačios seniausios bibliotekos knygos, išleistos 1830-1857 m. laikotarpiu. Keletas iš šių knygų pažymėtos ekslibrisu „Bibliotheka Vorniensis“, kurio kilmę aiškinamės kartu su Žemaičių vyskupystės muziejaus darbuotojais.
Vėlesnio leidimo knygos pažymėtos Mykolo Kombaro, Ksaveros Kombarienės ir L.Montvilo parašais. Išlikusi viena knyga su Vandos Gobėtienės antspaudu ir viena su Mykolo Bucevičiaus autografu. Jie nebuvo Kombarų-Montvilų giminės atstovai, bet galbūt buvo draugai, su kuriais keitėsi knygomis. Dvaro knygos sunumeruotos pieštuku. Tai padaryta ne pradėjus kaupti biblioteką, bet vėliau, nes numeracija nesutampa su knygų leidimo metų chronologija. Maždaug pusė knygų vienodai įrištos. Matyti, kad tai ne originalus leidyklos įrišimas, nes šių knygų bibliografiniai duomenys nurodyti tik antraštiniame lape, ir jis nėra kuo nors ypatingas ar prabangus.
Gatautiškę pasiekdavo ir laikraščiai. Yra išlikę keli Peterburge lenkų kalba leisto laikraščio „Kraj“ 1899 m. numeriai. Rasti ir pavieniai 1927, 1932 metų „Chata Rodninna“ numeriai, išleisti Kaune. Prie laikraščių priklijuoti kvitai nurodo, kad juos prenumeravo dvaro gyventojos Teklė Montvilaitė ir Vladislava Montvilienė.

Nuotraukoje: Garsios žemaičių bajorų giminės palikuonės Vandos Gobėtienės autografas.