Praėjusių metų gruodžio mėnesį „Kalvotoji Žemaitija“ įgyvendino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo patvirtintą mūsų projektą „Saugi visuomenė — pilietiška visuomenė“. Straipsnių ciklu analizavome visuomenės saugumą valdžios ir piliečių santykių, saugios aplinkos, bendruomenių iniciatyvų bei kitais aspektais. Tačiau kai kuri surinkta medžiaga, pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, liko nepanaudota. Šia plačia tema galima rašyti daug, nagrinėjant įvairius reiškinius, įvykius, santykius, aplinkybes, situacijas. Ir štai kyla klausimas: ar visuomenė saugi nuo savo pačios valdžios, jos kontroliuojamų valstybės ir Savivaldybės institucijų vadovų ar klerkų savivalės?
Alvydas Ivoncius
Konkursą pritaikė reikiamam asmeniui
Taigi dar 2012 metais Telšių rajono vadovai pasišovė rasti Luokės kultūros centrui naują vadovą. Viename paskelbtame konkurse buvo reikalaujama turėti humanitarinį išsilavinimą. Paskui susizgribta, kad tai nepalanku vienai luokiškei: miestelio bendruomenės pirmininkei Marytei Beleckienei. Antrajame konkurse jau buvo įrašytas ir reikalavimas turėti socialinių mokslų išsilavinimą. Kitaip sakant, atvertos durys kultūros įstaigai vadovauti asmeniui, neturinčiam tinkamo išsilavinimo. Taigi tame konkurse dalyvavo Luokės kultūros centro darbuotoja Lina Kasparavičienė ir Marytė Beleckienė. Nors L.Kasparavičienė kultūros srityje turėjo nemenką patirtį, o ir išsilavinimas buvo tinkamas, ją konkurse nurungė žemės ūkio ekonomistės išsilavinimą turinti M.Beleckienė. Sunkoka patikėti, kad ji buvo geriau pasirengusi vadovauti kultūros įstaigai nei L.Kasparavičienė. M.Beleckienės gynėjams avansu reikia pasakyti štai ką: kalbame ne apie kieno nors simpatijas ar antipatijas minėtos moters atžvilgiu, o apie sisteminiais Telšių rajono savivaldybėje tapusius įdarbinimo metodus.
Pradėjusi vadovauti Luokės kultūros centrui, vėliau M.Beleckienė sumanė L.Kasparavičienę atleisti iš darbo. Teismo sprendimu ji buvo grąžinta atgal į pareigas. Bet 2013 metų birželio mėnesį Luokės kultūros centro direktorė M.Beleckienė nutarė panaikinti įstaigos studijos vadovo pareigybę. Aišku, šią pareigybę užėmė L.Kasparaviečienė. Moteris kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą. Be to, L.Kasparavičienei buvo paskirta drausminė nuobauda dėl tariamos pravaikštos. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė sprendimą dėl ginčo paskelbė 2014 metų kovo 31 dieną.
Direktorė viršijo įgaliojimus
Apžvelgti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą dera plačiau dėl šio straipsnio temos. L.Kasparavičienė skunde teismui teigė, kad M.Beleckienė neturėjo teisės panaikinti studijos vadovo etatą, o drausminė nuobauda dėl tariamos pravaikštos paskirta nepagrįstai. M.Beleckienė atsiliepime teismui aiškino esą L.Kasparavičienė tinkamai neatliko savo pareigų, neorganizavo renginių. Pasak M.Beleckienės, „ieškovė savo veiklą vykdė tik popieriuje“. Telšių rajono savivaldybė palaikė ne L.Kasparavičienę, o M.Beleckienę analogiškais argumentais, kuriuos teismui jau buvo pareiškusi Luokės kultūros centro direktorė. Nagrinėdamas L.Kasparavičienės skundą, Telšių rajono apylinkės teismas pabrėžė, kad dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo, struktūrinių pertvarkymų sprendžia savininko teises turinti institucija, taigi šiuo atveju — Telšių rajono savivaldybė. O jos teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybės taryba. Telšių rajono savivaldybė nėra vien įstaigų ir Tarybos visuma: tai ir administracinis vienetas, aprėpiantis visus gyventojus. Jų interesams privalo atstovauti Taryba, Savivaldybės administracija bei kitos įstaigos. Taigi demokratine prasme savos savivaldybės šeimininkai esame mes patys, Telšių rajono gyventojai.
Telšių rajono apylinkės teismas nustatė, kad Luokės kultūros centras negalėjo pats savarankiškai nustatyti etatų skaičiaus, kadangi tai — Savivaldybės tarybos teisė ir pareiga. Būtent ji tvirtina maksimalius etatų skaičius, o pareigybių sąrašus — Savivaldybės administracijos direktorius. M.Beleckienė dėl etatų naikinimo visų pirmiausia turėjo kreiptis į Savivaldybės tarybą bei Savivaldybės administracijos direktorių. Akivaizdu, kad M.Beleckienė peržengė jai priskirtos kompetencijos ribas, panaikindama etatą.
Teismo nagrinėjamoje byloje buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad etatų skaičių tvirtindavo Savivaldybės taryba. O M.Beleckienė, svylant padams, reikia manyti, ne be savo šeimininkių konsultacijų, pateikė teismui „špargalką“: savo pačios pasirašytą Luokės kultūros centro pareigybių sąrašą be Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo numerio, nesuderintą. Teismas šį dokumentėlį mandagiai įvertino Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priedo projektu.
Griežtas teisėjos vertinimas
Teisme, kaip tretysis asmuo, privalėjo dalyvauti Telšių rajono savivaldybė. Jai atstovavo Savivaldybės administracijos teisininkės Renata Deveikytė, Rita Kiguolienė. Deja, Savivaldybės, jos administracijos vadovai, valdininkai dažnai pamiršta, kad privalo atstovauti ne vien KONTORAI, o ir rajono žmonėms, Telšių rajono savivaldybei, teisei ir teisingumui. Telšių rajono savivaldybės administracijos teisininkės teisme parodė, koks jų teisės suvokimas. Valdininkės teisininkės aiškino esą pareigybė buvo panaikinta teisėtai. Telšių rajono apylinkės teismo manymu, jei biudžetinės įstaigos vadovas galėtų savarankiškai naikinti etatus, įmanoma situacija, kai panaikinami visi etatai ir įstaiga nebegali funkcionuoti. Sakysite, tai perreikšmintas vertinimas. Nejaugi? Ar maža atvejų, kai vadovas mielu noru atsikratytų dauguma nuo nepatenkintų darbuotojų. O apie Savivaldybės administraciją bei jos teisininkus teisėja V.Rimkienė pasakė štai ką: „Todėl trečiojo asmens pozicija, kad pareigybė panaikinta teisėtai, yra keista ir nesuprantama“. Ir teismas nusprendė, kad M.Beleckienės įsakymas panaikinti pareigybę buvo neteisėtas.
Labai iškalbingai M.Beleckienės, kaip vadovės, o sykiu ir galimų jos teisinių „konsultantų“ bei šeimininkų pastangas iliustravo bandymas klaidinti teismą ar nekompetencija. Teismui buvo pateikti dar 2007 metais patvirtinti Luokės kultūros centro nuostatai, o L.Kasparavičienės atleidimo metu galiojo 2010 metais Savivaldybės tarybos patvirtinti nuostatai. Telšių rajono apylinkės teismas sprendime pareiškė: „Vėliau patvirtinti nuostatai ginčijamais klausimais analogiški ir esminės reikšmės sprendžiant ginčą neturi“. Pasak teisėjos V.Rimkienės, „Tačiau tai, kad įstaigos vadovas vadovaujasi neaktualiu jo vadovaujamos įstaigos veiklą reglamentuojančiu teisės aktu ir jį teikia teismui, leidžia daryti atitinkamas išvadas“. Prisiminkime, kad konkurse direktorės pareigoms užimti B.Beleckienė įvertinta geriau nei L.Kasparavičienė. Tačiau, pasirodo, M.Beleckienė, net jau dirbdama, nesugebėjo išsiaiškinti, kad turi vadovautis naujesniais savo įstaigos nuostatais.
Teismui teikė neobjektyvią informaciją
Teismas, pripažinęs, kad pareigybė panaikinta neteisėtai, taigi ir L.Kasparavičienė iš darbo atleista nepagrįstai, vis dėlto plačiau aptarė kitus atleidimo motyvus. Prisiminkite: M.Beleckienė teismui pareiškė esą L.Kasparavičienė netinkamai atliko pareigas. Tačiau teismas nustatė, kad byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. O pakviesti liudininkai apie L.Kasparavičienės darbą pasakojo visai ką kita nei M.Beleckienė. Vadinasi, galime manyti, kad M.Beleckienė teismui teikė neobjektyvią informaciją.
Teismui buvo aiškinama, kad L.Kasparavičienės užimama studijos vadovo pareigybė nereikalinga, bet praverstų režisieriaus pareigybė. Pasirodo, M.Beleckienė, panaikinusi studijos vadovo pareigybę, nė nesteigė režisieriaus pareigybės, kurią būtų galėjusi pasiūlyti L.Kasparavičienei. O gal todėl ir nesteigė? Bet M.Beleckienė teismo posėdyje leptelėjo esą laukusi, kol mokslus baigs ir ateis tikra specialistė. „Toks argumentas yra nesuderinamas su darbo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis“, — sprendime pareiškė teisėja V.Rimkienė.
M.Beleckienė teisme aiškino esą Luokės kultūros centre vyrauja nesantaika, susiskaldymas, ypač tarp jos ir L.Kasparavičienės. Bet nesantaikos priežastis įvardinti M.Beleckienė vengė.
Savivaldybės teisininkai tarnavo savivalei
Telšių rajono apylinkės teismas pareiškė griežtą vertinimą mūsiškės Savivaldybės vadovams. O mes manytume, ir apskritai visiems tiems vietos politikams, kurie linkę veikti „uabiniais“ ar neteisėtais metodais.
Cituojame ištraukas iš Telšių rajono apylinkės teismo 2014 metų sprendimo:
„Byla dėl neteisėto atleidimo iš darbo iškelta 2013 10 04. Tiek atsakovas Telšių rajono Luokės kultūros centras, tiek trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybė apie pareikštus reikalavimus žinojo prieš priimant sprendimus dėl kultūros centro struktūrinių pertvarkymų, priemonių protingai ir taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją nesiėmė. Net ir paaiškėjus, kad naujas pareigybių sąrašas jau patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tai reikėtų vertinti kaip tyčinius veiksmus sudaryti situaciją, kad nebūtų galimybės grąžinti asmens į ankstesnį darbą, ir nesudarytų pagrindo negrąžinti ieškovės į darbą“;
„Luokės kultūros centras yra ne privati bendrovė, bet Savivaldybės įsteigta kultūros įstaiga. Netoleruotina įstaigos vadovo savivalė ir asmeniniai nepalankūs nusistatymai savo pareigas atliekančių kultūros darbuotojų atžvilgiu“.
L.Kaspravičienė į darbą negrįžo. Beje, panašiais metodais buvo atleistas ir kitas Luokės kultūros centro darbuotojas — Drąsutis Balčiūnas. Telšių apylinkės teismas jo atleidimą taipogi pripažino neteisėtu. L.Kasparavičienė į darbą negrįžo, reikia manyti, todėl, kad vargiai įmanoma dirbti su tokiu vadovu, kuris savo sprendimą grindė neteise. O ir tą vadovą globojo Telšių rajono savivaldybės valdantieji politikai.
Savivaldybės administracijos teisininkai atstovavo ne teisei ir teisingumui, o vietos politikų interesui. Savivaldybės administracijai tuo metu, kaip ir dabar, vadovavo Saulius Urbonas, meru dirbo Vytautas Kleiva, jo pavaduotoju — dabartinis meras Petras Kuzinas, kuris ir buvo, be kita ko, atsakingas už kultūrą. L.Kasparavičienės istorija rodo, kad iš piliečių sumokamų mokesčių išlaikomi politikai, Savivaldybės administracijos teisininkai anaiptol ne visuomet yra paprasto piliečio pusėje. O priežastis tikriausiai tokia: juk svarbiausia — ne žmogus, o politikų valiai ir nedoriems interesams tarnaujanti KONTORA. Jos veikla bent Telšių rajone dažnai nukreipiama politiniams ar politikų asmeniniams tikslams įgyvendinti. Toji aplinkybė neleidžia rajono žmonėms, ypač Savivaldybės tarybai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams, jaustis saugiems.
Savivaldybės tarybos nariai paprastai tokiomis situacijomis, kaip aprašyta šiame straipsnyje, net nesidomi. Taigi savivalė ir neteisė rajono vadams buvo ir tebėra priimtini. Juk niekas dėl neteisėtų veiksmų nenubaudė M.Beleckienės, Taryba nesvarstė šios iškalbingos situacijos, nebandė išsiaiškinti, kodėl teisės principus pamynė ir Savivaldybės administracija, kuriai (kokia ironija!) vadovauja teisininko išsilavinimą turintis S.Urbonas. Kas be ko, neteisėti L.Kasparavičienės ir D.Balčiūno atleidimai mums, rajono žmonėms, kainavo. Žala iš kaltų asmenų nebuvo išieškota.
Likimas kartais mėgsta karčią ironiją. Savivaldybei teisme atstovavusi Savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų tvarkymo skyriaus darbuotoja R.Deveikytė gana greitai pati pajuto, kaip vėzdu veikia KONTORA. Savivaldybės administracijos direktorius S.Urbonas pavaldinei R.Deveikytei paskyrė drausminę nuobaudą dėl vėlavimo į darbą. R.Deveikytė kreipėsi į teismą ir nuobauda buvo panaikinta.