Seminarą, skirtą tuberkuliozės problemoms spręsti, surengė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė su Regioninės Telšių ligoninės direktore Alma Vitkiene ir pavaduotoja Jovita Seiliuviene. Dalyvavo ne tik Telšių, bet ir kaimyninių Plungės, Rietavo, Mažeikių, Akmenės ir Skuodo atstovai, kuriems aktualūs sergamumo tuberkulioze klausimai ir ieško priemonių sergamumui mažinti. Visiems 160 seminaro dalyviams įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
Regioninėje Telšių ligoninėje susirinkusius seminaro dalyvius pasveikino, pozityviam darbui nuteikė ir už iniciatyvą kraštietei Seimo narei padėkojo Telšių rajono meras Petras Kuizinas, vicemeras Kęstutis Gusarovas ir Administracijos direktorius Saulius Urbonas.
„Tuberkuliozė grasina. Kokių priemonių imsimės?“ — į šį klausimą išsamius atsakymus pateikė pranešimus skaitę užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas, ITL ligoninės programų ir tuberkuliozės valstybinių informacijos sistemų skyriaus vadovė dr. Edita Davidavičienė, LSMU Vaikų ligų klinikos Vaikų ligų skyriaus vadovė dr. Laimutė Vaidelienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vyr. specialistė Vytenė Jankauskienė.
Tuberkuliozė (TB) yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių visuomenei pavojingų infekcinių ligų. Nors Lietuvoje stebima lėta, bet visgi mažėjimo tendencija, 2015 m. susirgimų skaičius tarp vaikų vėl išaugo. Gyventojų sergamumui tuberkulioze mažinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose suaktyvinta prevencija ir numatyti pagrindiniai TB kontrolės prioritetai.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius prof. S.Čaplinskas pateikė išsamią informaciją apie tuberkuliozę, AIDS ir kitas infekcijas. Jis pateikė šiurpią statistiką. Pasaulyje tuberkulioze ir Žmogaus imuninio deficito virusu (ŽIV) yra infekuotas kas trečias asmuo, tuberkulioze kas 20 sekundžių suserga 1 žmogus, o kas antrą darbo dieną — po 1 žmogų nuo šios klastingos ligos numiršta. Pranešėjas pabrėžė, kad tuberkuliozė ir ŽIV yra tarpusavyje susijusios. Užsikrėtus viena iš šių ligų, pagreitėja ir kitos progresavimas. Tai dažniausiai lemia nusilpusi imuninė sistema, lemianti greitesnį tuberkuliozės progresavimą, bet ir dėl pastarosios ligos sukeliamas greitesnis ŽIV virusų dauginimasis. Be abejo, turi įtakos prastos gyvenimo sąlygos, antibiotikams atsparių tuberkuliozės padermių atsiradimas ir dar daug kitų veiksnių. Jis akcentavo, kad svarbu surasti ir išgydyti sergančius šiomis pavojingomis infekcinėmis ligomis ir taip stabdyti jų plitimą. Tik susivieniję įvairių tarnybų darbuotojai šiuos tikslus galės pasiekti.
Pranešimą „Tuberkuliozės kontrolės problemos Lietuvoje“ skaičiusi ITL ligoninės programų ir tuberkuliozės valstybinių informacijos sistemų skyriaus vadovė dr. Edita Davidavičienė taip pat pabrėžė tuberkuliozės stabdymo būtinumą. Ligos plitimą sąlygojantys veiksniai — pavėluotas diagnozavimas ir gydymas. Šia liga serga ne tik girtaujantys, valkataujantys, bet ir išsilavinę žmonės. Paprastai tuberkulioze užsikrečiama ilgą laiką bendraujant su sergančiu žmogumi. Daug didesnė tikimybė ja užsikrėsti nuo bendradarbio ar šeimos nario nei nuo nepažįstamo autobuse, kavinėje ar kitoje viešoje vietoje. Pranešėja ragino visus būti budriems ir dalyvauti išaiškinant ligonius, ypač bendruomenėse. Išgijimo sėkmė priklauso nuo sergančiojo motyvacijos, todėl į gydymą turi aktyviai įsijungti ir šeimos gydytojai.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vyr. specialistė Vytenė Jankauskienė informavo apie tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimą — DOTS paslaugą (stebint sveikatos priežiūros specialistui, pacientas turi išgerti jam skirtus nemokamus antituberkuliozinius vaistus). Kiekvienoje savivaldybėje veiks po vieną DOTS kabinetą. Juos įrengs ES lėšomis. Besigydantiems žmonėms ketinama mokėti už kelionę, aprūpinti maistu. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, skirtus vaistus galės ligoniui išduoti ir šeimos gydytojas. Ji išsamiai paaiškino, kaip tai reikės padaryti.
Vaikų tuberkuliozės problemas Lietuvoje apžvelgė LSMU Vaikų ligų klinikos Vaikų ligų skyriaus vadovė dr. Laimutė Vaidelienė. Ji akcentavo rizikos veiksnius, klinikinius vaikų tuberkuliozės požymius, kalbėjo apie vaikų tuberkuliozės prevenciją. Pranešėja pastebėjo trūkumus ir norėtų, kad į juos atkreiptų dėmesį Sveikatos apsaugos ministerija. Jos nuomone, būtina tobulinti suaugusiųjų, dirbančių su vaikais, profilaktinius patikrinimus; skatinti bendrosios praktikos gydytojus profilaktiškai tikrinti gyventojus; reikalingos nuolatinės ambulatorinės vaikų sveikatos priežiūros paslaugos prie vaikų tuberkuliozės stacionaro ir kitus.
Seminare kalbėjusi Seimo narė R.Šalaševičiūtė pabrėžė, kad socialdemokratai ypatingai daug pastangų deda tuberkuliozės plitimui sustabdyti. Ji kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir gavo ministro Juro Poželos atsakymą apie rengiamus teisės aktus dėl įvairių priemonių, tokių kaip periodinių patikrinimų, asmenų, dirbančių visose maisto gamybos ir realizavimo technologijų srityje, sveikatos priežiūros veikloje, vaikų mokymo, auklėjimo, žaislų gamybos ir pardavimo srityje, rentgenologinio tyrimo periodinių sveikatos tikrinimų metu dėl tuberkuliozės tikslingumo, taip pat, kad būtų keičiami reikalavimai ligoninėms, įrengtos specialios palatos, sergantiems tuberkulioze izoliuoti nuo kitų ligonių.
„Įvertinus tuberkuliozės grėsmę, suaktyvintos ligos kontrolinės priemonės: ankstyva diagnostika, kuo ankstesnė gydymo pradžia, nepertraukiamas aprūpinimas vaistais, socialinė parama ligoniui. Taip pat stiprinama dirbančiųjų su vaikais sveikatos tikrinimo kokybė, labiau stebima, kad sergantieji išsigydytų iki galo. Šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai nuo 2017 metų sausio 1 d. bus skatinami už pasiektą rezultatą — sergančio tuberkulioze paciento sėkmingą išgydymą“,— kalbėjo Seimo narė.
Tuberkuliozės diagnostinės Cepheid (JAV) GENXPERT sistemą pristatė UAB „Dinamika“ generalinis direktorius Stasys Križanauskas. Sergamumą tuberkulioze apžvelgė ir apie priemones ligai mažinti kalbėjo seminare dalyvavę Akmenės rajono savivaldybės gydytoja Dalia Sketrė ir Telšių rajono savivaldybės gydytojas Juozas Vengalis.
„Pagrindinis tuberkuliozės priemonių tikslas — mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos, išvengti atsparių vaistams tuberkuliozės mikobakterijų atsiradimo ir plitimo. Įgyvendinus minėtas veiklas, tikimasi, jog sumažės sergamumas tuberkulioze ir bus išgydyta ne mažiau kaip 85 proc. bakteriologiškai patvirtintų naujų plaučių tuberkulioze sergančių ligonių“,— siekiamus rezultatus įvardijo Seimo narė R.Šalaševičiūtė.