Rašėme, kad šią vasarą, remontuojant Rainių koplyčią, į ją, tarsi statybinį vagonėlį, atsikraustė statybininkai su medžiagomis, įrankiais, rūbais ir net mikrobangų krosnele.
Alvydas Ivoncius
Jau įprasta: slepia informaciją
Rainių kankiniams atminti, tautos okupacijos kančiai priminti skirta koplyčia buvo paversta statybininkų vagonėliu ir sandėliu. Koplyčia — ne vien paminklas, o ir maldos namai. Statybininkams, manytume, buvo nė motais pagarba istorinei atminčiai, vietos šventumui. Vargiai viso to nematė už statybas atsakingi Savivaldybės administracijos vyrai. O jei matė, tai ar suvokė istorinės atminties ir sakralumo vertę?
Apie tai paskelbę straipsnį, vėliau nusprendėme pasidomėti, kokie atlikti darbai ir kiek jie kainavo. Paprašėme Savivaldybės administracijos pateikti sąmatas.
Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gintautas Lukauskas mums atsakė: „Darbai buvo įsigyti pagal projektavimo užduotį, KPD Telšių skyriaus sąlygas, todėl prie pasiūlymo reikalauta pateikti įkainotų veiklų sąrašą (prisegu pasiūlymą), o ne darbų sąmatas“.
Taigi turėtume patikėti, kad nebūta jokios darbų sąmatos. Todėl įdomu, ką ir kaip, už kiek turėjo daryti statybininkai? Negi jiems buvo pasakyta: suremontuokite fasadą, laiptus. O konkrečiai: ką ir kaip? Kiek reikėjo kvadratinių metrų fasado suremontuoti, kokiomis medžiagomis ir panašiai?
G.Lukausko pateiktame įkainotų veiklų sąraše nurodomos tik bendros kainos: fasado remonto — 21 tūkst. 284, projekto parengimo — 1 tūkst. 557, laiptų remonto — 6 tūkst. 663, elektros remonto — 3 tūkst. 208 eurai. Iš viso Rainių koplyčių remontas kainavo 39 tūkst. 583 eurus su PVM.
Prašėme dar kartą pateikti informaciją, kiek ir kokie darbai kainavo. Savivaldybės administracija, užuot atsakiusi, „užsisiuvo lūpas“. Kažkodėl vėl stengiamasi slėpti informaciją. Kodėl? Kad negalėtume matyti, už kokius fasado ir laiptų remonto darbus sumokėti pinigai? Juk nesunku patiems nuvykti ir pažiūrėti, kas buvo remontuojama. Jei Savivaldybės administracijos vadovai linkę slėpti infromaciją, tai, matyt, tam turi priežasčių.
Kai lankėmės Žemaitės gimnazijos stadione, Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vedėjas Adomas Žvirzdinas paklaustas paaiškino, kaip buvo remontuojami koplyčios laiptai. Esą statant koplyčią granitinės pakopos buvo sudėtos… ant smėlio. Todėl teko išbetonuoti laiptus. Vadinasi, koplyčios statytojai supylė krūvą smėlio, suformavo pakopas ir uždėjo ant jų granitines plokštes?
Manytume, Savivaldybės administracija dėl tokio objekto remonto, kaip Rainių kančios koplyčia, turėtų siekti kuo didesnio atvirumo ir skaidrumo. Kol kas pastebime visai ką kita.
Anų laikų testamentas dabarčiai
Nemažiau dvasine prasme svarbus ir kitas objektas — Žemaitės gimnazija. Jau kelis kartus rašėme apie gimnazijos stadiono rekonstrukciją. Sunkoka manyti, kad už statybas atsakingi Savivaldybės administracijos vyrai nesugebėjo pastebėti ne tokios, kokia numatyta techniniame projekte, tvoros įrengimo ir kitų trūkumų. O ir kaltų bent kol kas nėra. Nors Savivaldybės administracijos vadovai mėgsta sudarinėti komisijas kam nors tirti, šįsyk — tyla. Deja, labai iškalbinga tyla.
Žemaitės gimnazija — itin reikšminga Telšiams ir Žemaitijai mokykla, todėl slogų įspūdį palieka faktai, bylojantys apie neskaidrią veiklą, Savivaldybės administracijos vadovų bei už statybas atsakingų specialistų pozicija šioje negražioje tvoros, brangių suolų ir šiukšliadėžių istorijoje.
Labai iškalbingą faktą aptikome Žemaitės gimnazijos svetainėje paskelbtoje mokyklos istorijoje: „Mokyklos projektą paruošė architektas S.Stulginskis, o statybai vadovavo žinomas inžinierius–architektas V.Kopyliovas. Buvusi šios mokyklos mokytoja Beneševičiūtė–Rubaževičienė pasakojo, kad mokytojai buvę labai išrankūs ir nenorėję tipinės mokyklos. S.Stulginskio projektas juos patenkinęs, nors ir buvęs vienas trūkumas — nebuvo numatytas balkonas salėje. Mokytojai savo iniciatyva sutiko paaukoti vieno mėnesio atlyginimą, kad būtų įrengtas balkonas. 1936 m. spalio 4 d. įvyko naujo mokyklos pastato atidarymas“.
Kaip visada, kaltųjų nebaus
Paklausėme Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo K.Anglicko, ar dėl Žemaitės gimnazijos stadiono reikalų buvo sudaryta kokia komisija, nustatyti kalti asmenys. K.Anglickas atsakė esą komisijas turi sudarinėti S.Urbonas. K.Anglickas teisino Statybos ir urbanistikos skyriaus darbuotojus. Neva jie labai užsiėmę, galėjo ir nepastebėti, kad pastatyta ne tokia tvora.
Priminėme, kad to paties skyriaus specialistas nesugebėjo teisingai paskaičiuoti Civilinės metrikacijos skyriaus pastato stogo. K.Anglickas aiškino esą vis viena statybos darbų baigimo deklaracija teikiama Registrų centrui, o ten viską būtų tiksliai išmatavę.