Savivaldybė nusprendė sudaryti rajono lankytinų objektų sąrašą, atsižvelgus į Žemaitijos turizmo informacijos centro, Varnių regioninio parko pasiūlymus. Sąrašas reikalingas, kad būtų galima įrengti ženklus-nuorodas link tų objektų, leidžiant įvairius leidinius ir panašiai.
Alvydas Ivoncius
Kai kurias bažnyčias pamiršo
Ne visais atvejais aišku, kokiais kriterijais remiantis šis sąrašas sudarytas. Pradėkime nuo sakralinių objektų. Įtrauktos Telšių abi bažnyčios, cerkvė, Vyskupo rūmai, Kunigų seminarijos pastatas, Tryškių, Varnių ir kai kurios kitos bažnyčios. Bet pasigendame sąraše, pavyzdžiui, liaudiškos klasicistinės architektūros Ubiškės bažnyčios ir varpinės, kažkodėl neįrašytos Pavandenės, Žarėnų, Viekšnalių, Gadūnavo bei kai kurios kitos bažnyčios, įdomios savo architektūra, juose esančiais meno paminklais, istorija. Bet įtraukta Kaunatavos bažnyčia ir cerkvė. Panašu, sąrašo sudarytojai ne itin domėjosi kulto pastatais ar kitomis sakralinėmis vietomis. Štai sąraše matome Panų kalną, bet nėra liaudiško sakralinio kito objekto — Garbės kalnelio. Matyt, sąrašo sudarytojai manė esant neverta dėmesio pirmosios lietuvės moters poetės Karolinos Praniauskaitės gimtinės Padurbinyje. Juk ten netgi ne tuščia vieta: yra pastatytas jai skirtas stendas, suoleliai. Pabandykit be kelio nuorodų ženklų rasti poetės gimtinę, nebus lengva. Be to, teks bristi per pievas. Tas pats pasakytina apie Žemaičių senovės draugijos ir muziejaus „Alka“ steigėjo, poeto, visuomenininko, politinio kalinio Prano Genio gimtinę.
Nelabai aišku, kodėl į šį sąrašą vieni piliakalniai įrašyti, o kiti kažkodėl ne. Pasigendame Buožėnų, Vembūtų, o gal ir daugiau piliakalnių.
Vieni kapai brangesni už kitus
Įamžinant kančios vietas, nederėtų užsidaryti tautiniame kiaute. Jei jau į šį sąrašą pateko Rainių koplyčia, tai kodėl neįrašytos bent skaudžiausios ir masiškiausios žydų žudynės vietos Rainiuose ir Geruliuose?
Nurodant rašytojos Lazdynų Pelėdos kapą, tereikėjo labiau pasidomėti tokio pobūdžio objektais, ir būtų paaiškėję, kad saugomas yra knygnešio Domininko Bubėno kapas Ubiškėje. Deja, kažkodėl pamiršome bene vienintelę rajone išlikusią žinomą 1863 metų sukilėlių kapavietę prie Tryškių, ir kažin, ar likęs ją ženklinęs akmuo?
Sąraše aptinkame tik Gorskių šeimos kapines Biržuvėnuose, lyg tos pačios giminės kapų nebūtų Džiuginėnuose, kur palaidotas daug Žemaitijai nusipelnęs liaudies meno tyrinėtojas Juzefas Perkovskis. Šios kapinės įdomios kaip dvarininkiškos kultūros palikimas. Beje, o kur dingo kita suniokota kapavietė, buvusi Zdoniškės dvaro koplyčioje, kurios dabar tik likučiai likę? Sakote: labai jau apleista, bet ir nemažai kitų paveldų objektų virsta griuvėsiais.
Rajone „nebeliko“… Girgždūtės
Kažkodėl mažoka sąraše gamtos objektų. Netgi tokių, kurie paskelbti draustiniais. Žinoma, gal ir ne visi turistams įdomūs, tačiau kai kurie negi nesudomintų?
O kur „pradingo“ Girgždūtė: piliakalnis kartu su šventviete? Neverti dėmesio?
Nepastebėjo svarbaus komplekso
Tikriausia dar nemažai ko tame gana aplaidžiai sudarytame sąraše pasigestume. Štai Telšiuose baigiami restauruoti buvusio spirito fabriko pastatai. Kompleksas tikrai vertas turistų dėmesio, nepaisant niūroko naujo prekybos centro „dėžės“. Nemanytume, kad kažkas dėl to susigėdo ir koks „vedantysis“ tą „dėžę“ palaiminęs architektas pasiūlė komplekso neįtraukti į lankomų objektų sąrašą.
Į kur kviečiame svečius?
Šiaip ar taip, kaip sakoma, šis sąrašas — reikalas rimtas. Rajonas ruošiasi saviškiams ir svečiams parodyti, ką turi įdomaus.
Jei jau kviečiame svečius, dera tam ir pasiruošti. Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius, kaip visada, vienintelis iš visų išrinktųjų sumanė pasidomėti, kaip pasiruošėme priimti svečius ir pakvietė „ekskursijon“ „Kalvotąją Žemaitiją“.
Štai matome sąraše Džiuginėnų dvaro sodybą. Gaila, bet ji turistams tarsi pirštu į akį parodys, kaip nesugebame rūpintis paveldu. Dvaro ponų namas, nors stogas ir sutvarkytas, nyksta. Likęs dar vienas senas pastatas — ledainė — nebaigtas restauruoti, o ką jame be tuščių sienų dar būtų galima įdomaus pamatyti? Ponų name — žmonių butai, aplinkoje pilna suklypusių pastatėlių, apstu prišiukšlintų vietų. Net stogastulpis, skirtas rašytojai Žemaitei atminti, ir tas kažkaip nejaukiai gūžiasi už pievelės ir daržų ir tarsi nori sprukti pasislėpti krūmynuose. Ši sodyba — suvargusi kaimo „daugiabučio“ aplinka, sukelianti nepaliaujamo nykimo įspūdį. „Čia galime parodyti nebent, kaip esame apsileidę“,— nusivylė vaizdeliais A.Bacevičius.
Šiame reportaže pateikiame vaizdelius iš Džiuginėnų dvaro, o tęsinyje matysite, kaip atrodo kiti lankytini objektai.
(Bus daugiau)
Nuotraukoje: Džiuginėnų dvaro ponų namas kelia liūdesį: štai taip nyksta paveldas.