Nors visuomenėje dar gajūs įvairūs anekdotiniai pasakojimai apie neblaivius vairuotojus, vis dėlto pastaruoju metu pastebima negatyvaus požiūrio į neblaivius vairuojančius transporto priemones asmenis didėjimo tendencija. Taigi, ar verta sėsti prie vairo išgėrus? Kokia tokiems asmenims gresia baudžiamoji atsakomybė?
Arūnas Laukaitis
Lietuvos teisininkų draugijos Telšių skyriaus pirmininkas
Laukia griežtos bausmės
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šis baudžiamojo kodekso papildymas akivaizdžiai sugriežtino atsakomybę už vairavimą išgėrus. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. už analogišką pažeidimą, nepriklausomai nuo girtumo sunkumo laipsnio, asmenims buvo galima taikyti tik administracinę atsakomybę. Dabar administracinė atsakomybė liko tik asmenims, kuriems nustatoma girtumas nuo 0,4 prom. iki 1,5 prom. Teoriškai 1,51 prom. girtumo pakanka asmenį nuteisti laisvės atėmimu, net jei jis nesukėlė turtinės ir neturtinės žalos nuosavybei, sveikatai ar gyvybei. Įstatymas nereikalauja jokių pasekmių ir pakanka vien fakto, kad neblaivus asmuo, esant vidutinio (nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom.) arba sunkaus (nuo 2,51 prom. ir daugiau) girtumo laipsniui, vairavo transporto priemonę.
Girtuoklių neišgąsdino
Įdomu tai, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus Lietuvoje numatoma jau ne pirmą kartą. Pirmą kartą tokia nuostata galiojo neilgai. Dabar vėl sugrįžta prie panašaus teisinio reguliavimo. Skelbiama, kad baudžiamosios atsakomybės įvedimu valstybė siekia priversti žmones elgtis pagal taisykles, sumažinti girtų asmenų skaičių keliuose ir atgrasyti juos nuo vairavimo apsvaigus bei sumažinti avaringumą keliuose ir skaudžias pasekmes, kurios kartais baigiasi mirtimis. Tačiau statistika rodo, kad baudžiamoji atsakomybė vairuotojų pomėgio sėsti prie vairo išgėrus kol kas nepakeitė ir girtų skaičiaus kelyje nesumažino. Lietuvoje per šių metų pirmą pusmetį girtų vairuotojų nustatyta keli tūkstančiai ir, panašu, kad daugiau nei 2016 m., kai jiems dar net negrėsė baudžiamoji atsakomybė. Objektyviai vertinant, prie šio skaičiaus didėjimo prisidėjo ir aktyvesnė kelių policijos veikla, nuolatiniai reidai ir masiškesnis patikrinimas. Logiška, kuo daugiau vairuotojų patikrinsi, tuo daugiau girtų nustatysi.
Telšių rajone — 94 tyrimai
Telšių rajonas neišsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto. Per 2017 m. devynis mėnesius už vairavimą išgėrus buvo pradėti 94 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Absoliuti dauguma neblaivių vairuotojų — vyrai, moterų tik kelios (penkios), tačiau vienai dailiosios lyties atstovei užfiksuotas didžiausias — 3,65 prom. girtumas. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai neblaivūs vairavo įvairias transporto priemones: nuo motorolerio iki traktoriaus. Dėl nesudėtingo kaltės įrodinėjimo ir įtariamajam sutikus, daugiau kaip pusė baudžiamųjų bylų buvo perduota į teismą supaprastinto proceso tvarka: 28 baigtos pagreitinto proceso tvarka, o 23 teismo baudžiamuoju įsakymu. Toks procesas reiškia, kad aplinkybės aiškios, įtariamasis prisipažįsta, asmeniui neskiriama pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė ir asmuo sutinka su siūloma bausme. Už tai įstatymu bausmė sumažinama vienu trečdaliu, todėl įtariamieji (kaltinamieji) suinteresuoti prisipažinti ir gauti mažesnę bausmę.
Įspūdingos baudos ir bausmės
Baudžiamasis įstatymas numato, kad reali laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išimtinais atvejais, priklausomai nuo asmens teistumo ir lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl girtiems vairuotojams dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmės — bauda arba areštas. Per šių metų devynis mėnesius tik dvi baudžiamosios bylos perduotos teismui su kaltinamuoju aktu, o Telšių rajono apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmę (nuo 4 iki 6 mėn.) paskyrė trims asmenims. Visais kitais atvejais buvo skirtos baudos, kurios vidutiniškai, jau sumažinus vienu trečdaliu, siekia apie 753,20 eurų.
Vairavimas neblaiviam priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų ir aptariamu laikotarpiu už šį nusikaltimą galėjo būti skiriama maksimali bauda iki 500 MGL dydžio (iki 19 000 eurų). LR Seimas nuo spalio 6 d. įstatymo pakeitimu dar labiau sugriežtino ir nustatė žemiausią ribą.Dabar už nesunkų nusikaltimą jau mažiausia bauda yra nuo 50 MGL (1883 Eur), todėl neblaivūs vairuotojai dar labiau rizikuos patuštinti savo pinigines.
Be kriminalinės bausmės, dėl nusikalstamos veikos pobūdžio (nusikaltimas padaromas kelių transporto eismo saugumui), asmeniui skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis — teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų, ir turto — transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos — konfiskavimas. Paprastai transporto priemonės konfiskavimas taikomas jį vairavusiems neblaiviems savininkams, o jos vertę atitinkanti pinigų suma iš neblaivaus vairuotojo, kai jis vairuoja kito asmens transporto priemonę ir šis nežino apie daromą nusikaltimą.
Ieško laiduotojų
Tačiau ne visos baudžiamosios bylos baigiasi teismo nuosprendžiais ir bausmėmis. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, įstatymas numato galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paprastai tokie asmenys anksčiau neteisti ir nusikaltimą padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi, atlygino padarytą žalą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei. Bylos nutraukimas pagal laidavimą nesukelia teisinių pasekmių, laikoma, kad žmogus yra neteistas, jam neskiriama bausmė. Tokie asmenys savo asmeninėmis savybėmis, elgesiu parodo, kad jie suklydo ir jais galima pasitikėti, jog jie ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nedarys. Tačiau nereiškia, kad jie reabilituoti, išvengė baudžiamumo ar liko visiškai nenubausti. Atleistiems nuo atsakomybės, be jau paminėtų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę ir turto konfiskavimo), įprastai dar skiriama papildoma baudžiamojo poveikio priemonė — piniginė įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, o jei laidavimo metu toks asmuo padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Būtini tikslūs kraujo tyrimai
Tenka pažymėti, kad devyni pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti reabilituojančiais pagrindais, t.y. konstatavus, kad asmuo nepadarė šios nusikalstamos veikos (ištyrus kraują buvo nustatyta mažesnė alkoholio norma negu 1,5 prom., nenustačius, kad būtent asmuo vairavo transporto priemonę ar kitų aplinkybių). Įstatymas reikalauja nustatyti alkoholio kiekį kraujyje ir mažiausia koncentracija turi būti 1,51 promilė etilo alkoholio. Tokio pobūdžio bylose policijos alkotesterio parodymų nepakanka, nes testo rezultatai iškvepiamuoju (išpučiamuoju) oro būdu nėra visiškai tikslūs, parodymai priklauso, kiek praėjo laiko nuo alkoholio vartojimo ir kitų aplinkybių. Kadangi asmeniui taikoma pati griežčiausia atsakomybė, todėl girtumo duomenys turi būti tikslūs ir tai užtikrina kraujo tyrimai. Buvo keli atvejai, kai vairuotojams pasisekė ir jie išvengė baudžiamosios atsakomybės. Nors policijos pareigūnams patikrinus alkotesteriai ir parodė viršijančią leistiną normą, ištyrus vairuotojų kraują toksikologijos laboratorijoje, buvo gauta mažesnė koncentracija — 1,50, 1,49 promilės etilo alkoholio, todėl tokiems vairuotojams teko ikiteisminius tyrimus nutraukti ir nubausti administracine tvarka. Labiausiai „nepasisekė“ vienam vairuotojui, kurio kraujyje buvo 1,51 promilės alkoholio, ir jis jau turėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus.
Darbo daugiau, o naudos?
Dėl baudžiamosios atsakomybės ir sankcijų nėra bendros nuomonės. Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dėl tokio pobūdžio bylų policijai padaugėjo darbo, padidėjo sąnaudos, o didesnio efekto nėra, nes kai kuriais atvejais administracinė bauda yra didesnė negu baudžiamoji bausmė. Kai kurie Seimo nariai pažymi, kad įstatymai pakeisti ne tam, kad visi girti vairuotojai būtų susodinti už grotų. Pakanka, jog teistumas, baudžiamoji atsakomybė gali pakenkti asmens karjerai valstybės tarnyboje, nes atskiri įstatymai, statutai numato griežtesnius reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos.
Visi sutinka, kad vairuoti išgėrus yra labai blogai, bet tuo pačiu pripažįsta, kad baudžiamoji atsakomybė šios problemos savaime neišspręs ir reikalingos kompleksinės priemonės. Kurdama įstatymus, Lietuva stengiasi lygiuotis į Vakarų Europą, tačiau turime problemą dėl alkoholio vartojimo kultūros. Jei Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ar kitos valstybės vairuotojui visiškai įprasta išgerti taurę vyno ar alaus bokalą ir saugiai vairuoti, tai mūsų piliečiams iki tokio suvokimo dar reikės ne vienerių metų. Ko gero, reikia pritarti tiems, kurie laikosi nuomonės, kad ne represinės priemonės ir ne bausmės griežtumas atgraso nuo nusikaltimo padarymo, o jos neišvengiamumas ir kontrolė.