Be septynioliktus metus gyvuojančio Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus ir čia dirbančio nuoširdžiai savo darbą mylinčio personalo, negailinčio savo šypsenų nei nuolatiniams ligoniams, nei atsitiktinai užsukančiam žmogui, neįsivaizduoja savo gyvenimo dvi dešimtys Telšių rajono gyventojų. Šiems pacientams skyriuje atliekamos dializės procedūros — gyvybiškai būtinos.
Lina Dijokienė
Kasdienis darbas
Oficiali Hemodializės skyriaus vizitinė kortelė, kaip ir daugelio kitų ligoninės skyrių, konkreti ir tiksli: Hemodializės skyrius įkurtas 2000 m. Šiandien turi 8 lovas ir 9 hemodializės aparatus. Per metus čia atliekama per 3000 procedūrų. Skyrius dirba kasdien, išskyrus sekmadienį. Skyriuje atliekamos ambulatorinės hemodializės pacientams, sergantiems lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Tačiau už oficialių žodžių slypi kasdienybė, kupina kiekvieno atskiro žmogaus skausmo, negalios naštos, užuojautos kenčiančiam, didžiulio medikų noro padėti.
Viltingos naujovės
Skyriaus vedėja gydytoja Alina Šarkevičienė, pradėdama pokalbį apie skyrių, sako, jog pirmiausia nori pasidžiaugti dviem dalykais: jauna, kiek daugiau nei metus skyriuje dirbančia kolege — gydytoja Egle Baubliene ir ligoninės parūpintais dviem naujos kartos hemodializės aparatais. „Apie mūsų gydytoją Eglę Baublienę galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Tai labai stropi, atidi, be galo rūpestinga specialistė, nuoširdžiai pasiaukojusi savo darbui, savo pacientams. Labai džiaugiamės jos darbu, jo kokybe. Eglė — labai darbšti, žingeidi, labai perspektyvi gydytoja. Ji ne tik rūpinasi mūsų skyriaus ligoniais, tačiau konsultuoja pacientus ir kituose ligoninės skyriuose bei konsultacinėje poliklinikoje“,— negailėjo gerų žodžių apie Regioninės Telšių ligoninės gydytoją nefrologę Eglę Baublienę Hemodializės skyriaus vedėja A.Šarkevičienė. Anot jos, ši medikė — geranoriškumo ir nesavanaudiškos pagalbos pavyzdys, E.Baublienė atskuba padėti net ir neprašoma, nežiūrėdama darbo valandų, užsuka pasidomėti ligonių reikalais, reikalui esant, pakoreguoti gydymą.
Vedėja ir gydytojos E.Kučikienė bei E.Baublienė pasakojo, jog jų skyriuje dirba labai patyrusios ir kvalifikuotos slaugytojos. Toks komandinis sutelktas darbas duoda gerų rezultatų, o ir kolektyve vyrauja puikus, geranoriškumu pagrįstas mikroklimatas. „Mūsų kolektyvas labai geras, sakyčiau, net geriausias ligoninėje. Esame kaip šeima“,— šypsosi E.Baublienė, paklausta, kas jauną ir perpektyvią medikę atviliojo į Žemaitijos sostinę ir paskatino pasilikti Regioninėje Telšių ligoninėje.
Neatsilieka nuo Europos
Iš Šiaulių kilusi Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus gydytoja Eglė Baublienė šypsosi — iki šiol jai, kaip ir ne vienam iš didmiesčio į Žemaitijos sostinės ligoninę gerų darbo sąlygų suviliotam jaunam medikui (būtent Regioninė Telšių ligoninė gali pasigirti per trumpą laiką į savo gydytojų gretas pasikvietusi dirbti ne vieną jauną, perspektyvų mediką) nėra lengva priprasti prie užsispyrusių pacientų žemaičiavimo. Apsigyvenusi Telšiuose, medikė juokiasi, jog dar žemaitiškai nepramoko. Iškart po rezidentūros pasirinkusi Telšius, medikė pasakoja, jog per kiek daugiau nei metus nuo jos darbo pradžios įvyko nemažai pokyčių: dar labiau pagerėjo inkstų ligų diagnostika, glaudžiau bendradarbiaujant su diagnostine laboratorija, daugėja tyrimų galimybės, ateityje planuojama net skubias dializes pradėti daryti. Ir gydytoja E.Baublienė, ir skyriaus vedėja džiaugėsi, kad ligoninė nupirko du naujus, modernius hemodializės aparatus. „Mūsų aparatai visiškai neatsilieka nuo europinių standartų“,— pabrėžė A.Šarkevičienė.
Pasak nefrologės E.Baublienės, jei įprasti skyriaus dializės aparatai išvalo pagrindinius toksinus, tai naujieji, beje, patys moderniausi, kokie apskritai šiuo metu egzistuoja, yra tikrai išmanūs: pacientams dializė vyksta labai švelniai, jie ne tik išvalo ir smulkesnius toksinus, bet ir patys geba pakoreguoti dializuojamųjų pacientų kraujotakos pokyčius.
Inkstų ligos nebylios
Nors medicina anaiptol nebuvusi vaikystės svajonė, tačiau tapusi gydytoja Eglė Baublienė sako nė karto dėl savo pasirinkimo nepasigailėjusi. Pasukti į nefrologiją paskatino Šiaulių ligoninės Nefrologijos skyriaus vedėjas A.Tamošaitis. Jis padarė įtaką jaunos medikės specializacijos pasirinkimui. Iškart po rezidentūros E.Baublienė pasirinko Žemaitijos sostinės ligoninę — žemaičių pasiūlytos darbo sąlygos buvusios pačios geriausios.
Kodėl būtent nefrologija, juolab kad tai nėra labai populiari sritis? E.Baublienė šypsosi, jog neretai pacientai net terminus, specialybės pavadinimus painioja. „Nefrologija — labai plati ir įdomi specialybė. Apima ne tik inkstus, o labai daug ligų. Iš tiesų ligonį išnagrinėjame nuo plaukų iki kojų pirštų“,— teigė specialistė. Pasak E.Baublienės, kone kasdien daugėja ligonių, turinčių bėdų dėl inkstų nepakankamumo. Tai susiję su vis gerėjančiomis diagnostinėmis galimybėmis. Šeimos gydytojai pradėjo tirti inkstų funkciją, todėl žymiai anksčiau išaiškėja pacientų negalavimai, padaugėjo ir nefrologo konsultacijų poreikis. Pagerėjus diagnostikai, galima daug anksčiau nustatyti inkstų ligas, pradėti gydyti, kad kuo vėliau pacientui prireiktų dializės.
Klastinga liga
Dializė — tai dirbtinis kraujo valymo būdas, kai paties žmogaus inkstai nebeveikia dėl ūminio ar lėtinio inkstų nepakankamumo. Kol žmogus sulaukia inksto transplantacijos, arba ši transplantacija yra negalima, dializė yra svarbiausias pakaitinės inkstų terapijos metodas. „Inkstų ligos — nebylios. Dažniausiai pacientai jaučiasi gerai, o apsilankius pas gydytoją, paaiškėja, kad liga jau toli pažengusi“,— teigė medikė. Ji sakė, kad inkstų ligos kamuoja įvairaus amžiaus pacientus, tačiau didžioji dalis sergančiųjų — vyresnio amžiaus. Nefrologės teigimu, inkstų susirgimai susiję su kitomis ligomis: pavyzdžiui, įvairios sisteminės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies ir kraujagyslių liga, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, turi įtakos inkstų veiklai. Todėl tokiems pacientams būtina ir nefrologų konsultacija. „Minėtoms, o ir kitoms ligoms progresuojant, blogėja inkstų veikla, vystosi lėtinė inkstų liga, kuri gali virsti ir inkstų nepakankamumu, kada jau reikalinga pakaitinė inkstų terapija: hemodializės, peritoninės dializės arba inksto transplantacija. Mūsų, gydytojų, pareiga yra stengtis kontroliuoti tas ligas bei lėtinės inkstų ligos sąlygotas komplikacijas, kad būtų galima kuo labiau atitolinti pakaitinės inkstų terapijos poreikį“,— paaiškino E.Baublienė.
Delsti nevalia
Šiuo metu Telšių ligoninės Hemodializės skyriuje dializuojamas 21 pacientas. Procedūros jiems atliekamos 3 kartus per savaitę po 4 valandas. „Normaliai žmogaus inkstai funkcionuoja 24 valandas per parą, o hemodializuojamų pacientų kraujas nuo kenksmingų ureminių toksinų valomas tris kartus per savaitę po 4 valandas“,— pasakojo nefrologė. Kaip jau minėta, nors inkstų ligos ir nebylios, tačiau, E.Baublienės teigimu, į nefrologą reikėtų kreiptis esant padidėjusiam kraujo spaudimui, ilgą laiką sergant cukriniu diabetu, atsiradus kojų patinimams, šlapinimosi sutrikimams, nustačius pakitimus šlapimo tyrime. „Pirminę apžiūrą atlieka šeimos gydytojas, kuris ir nusprendžia, ar pacientui reikalinga specialisto konsultacija, ar pakanka tik pirminės apžiūros ir medikamentinio gydymo. Turint bent kokių įtarimų dėl ligos sudėtingumo, būtina ligonį siųsti specialisto konsultacijai“,— įsitikinusi E.Baublienė. Pašnekovės tikino, kad žemaičių užsispyrimas ir delsimas kreiptis į medikus labai pavojingas. Rūpintis sveikata laiku turėtų tapti visų įpročiu.
Šaunuolės gydytojos, kad daugiau tokių Telšiuose. Sėkmės ir begalinės kantrybės Jums…