Gamtiniais ištekliais turtingas Telšių rajonas kenčia — pažeidėjai vagia tūkstančius kubinių metrų

Nors Telšių regione šiemet užfiksuota pakankamai nedaug, vos trys neteisėtos iškasenų gavybos atvejai, sudėjus jie atsakingi už 15 tūkstančių kubinių metrų nelegaliai iškastų naudingų medžiagų. Už tai skirtos pretenzijos ir mokesčiai padidintu tarifu siekia net 50 tūkst. eurų, o ekspertai įspėja — situaciją suvaldyti galima tik sulaukus aktyvios gyventojų pagalbos.

Didžiausi pažeidėjai kasė statyboms
Nuo metų pradžios Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai per patikrinimus Telšių rajone rado tris neteisėtas kasinėjimų vietas: Nakrašiškių ir Liūnų kaimuose bei Viešvėnuose. Patikrinimas surengtas gavus gyventojo skundą, o jo metu patys pareigūnai rado ne vien skundo sulaukusią iškasenų vietą, bet ir dar du papildomus pažeidėjus.
Kartu su Lietuvos geologijos tarnyba išmatuota ir apskaičiuota, jog Nakrašiškių kaime iš akcinei bendrovei priklausančio sklypo be būtinų leidimų iškasta 1911 kubinių metrų smėlio. Už tai paskirta bauda bei papildomas mokestis už pačią iškastą medžiagą — 7556 eurai. Dar apie 250 kubinių metrų žvyro nelegaliai iškasė Liūnų ūkininkas savo paties žemės plote, kuriame tokių darbų atlikti teisės neturėjo. Tiesa, dabar ūkininkas reikiamus dokumentus jau sutvarkė ir ateityje analogiškų baudų turėtų išvengti.
Vis tik didžiausias nelegalaus kasimo atvejis užfiksuotas Viešvėnų miestelyje. Čia pareigūnai užfiksavo smėlio kasybas ir palydėjo juo pakrautus automobilius iki statybų aikštelės, kur iškastas smėlis panaudotas statant pastatą. Nors pažeidėjas bandė pasiteisinti realizavęs tik apie 400 kubinių metrų smėlio, ekspertų išvada buvo gerokai rimtesnė — neteisėtai iškasta daugiau kaip 13 200 kubinių metrų smėlio. Už šį nusižengimą tiksli mokėtina mokesčių suma kol kas dar nepaskirta.

Teisindamiesi grasina net emigruoti
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas Andrius Bružas teigia, jog neteisėtos kasybos atvejų ieškoma kiaurus metus, tačiau pažeidimų vis vien pasitaiko.
„Pažeidimai be gyventojų pranešimų nustatomi analizuojant žemėlapius, tikrinant teritorijas su sraigtasparniu, taip pat pareigūnai patys pastebi situaciją periodiškai tikrindami teritorijas. Jei valstybiniai gamtos ištekliai yra išgaunami neteisėtai, tolimesnis jų panaudojimas (tai yra savo reikmėms ar parduoti) sankcijų dydžiui įtakos neturi. Įtakos žalos dydžiui gali turėti tik teritorija, kurioje yra išgaunamos iškasenos. Draustiniui, regioniniam parkui daroma žala atitinkamai indeksuojasi“,— teigia A.Bružas.
Nepaisant to, jog dažniausiai sugavus pažeidėjus įkalčių netrūksta, daugelis jų bando įrodyti esą nekalti, o draudimus naudoti iškasenas be leidimo vadina absurdiškais.
„Pasiteisinimų būna visokių, nuo to, kad „savo žemėje ką noriu, tą ir darau“ iki pareiškimų, jog trukdoma verslui ir grasinimų emigruoti. Bendrai galima teigti, kad neteisėtos naudingųjų iškasenų gavybos paprastai padaugėja, kai suaktyvėja statybos ir brangsta žvyras ar smėlis“,— pasakoja specialistas.

Kasti negalima net savo kieme
Kartais pažeidėjus nustebina faktas, jog baudas jie gauna už kasimą savo pačių teritorijoje. Tačiau aplinkosaugos ekspertai įspėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, „Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė“. Vienintelė išimtis šiai taisyklei taikoma ūkininkams, kurie savo reikmėms gali įsirengti 0,5 ha dydžio karjerus, kurių kasybos gylis negali viršyti 2 metrų.
Tad be leidimo kasant iškasenas net iš nuosavo kiemo galima tikėtis aplinkosaugininkų nuobaudų. Už nusižengimą numatomos baudos svyruoja nuo 30 iki 110 eurų, tačiau be to paskaičiuojami ir padidinto tarifo mokesčiai.
Šiuo atveju, kaip ir visais kitais analogiškais nusižengimais, aplinkosaugininkai atsakingiems asmenims taip pat įteikė privalomuosius nurodymus sutvarkyti savavališkai pažeistas ir iškasinėtas teritorijas.
Patikimi metodai veikia per lėtai
Telšių rajone analogiški nusižengimai dažnesni nei daugelyje Lietuvos regionų, nes Telšiuose gausu paprastai vagiamo smėlio bei žvyro. Visus nelegalius kasimus bandoma užfiksuoti kaip įmanoma efektyviau, tačiau tai padaryti nėra labai paprasta dėl sudėtingos sekimo metodikos, kuri pokyčius įvertina tiksliai, tačiau tik po kurio laiko. Todėl, norint tikrai tikslaus žymėjimo, būtina ir pačių gyventojų iniciatyva. „Efektyviausias būdas išsiaiškinti tokio pobūdžio pažeidimus yra visuomenės sąmoningumas ir nepakantumas neteisėtoms veikloms. Gana efektyviai analogiškus pažeidimus galima nustatyti pasinaudojant geoportalų duomenimis, tačiau tokiu būdu nustatomi jau prieš metus ar dvejus padaryti pažeidimai“,— aiškina A.Bružas.
Pastebėję galimas neteisėtos iškasenų gavybos vietas, gyventojai gali kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą. Į galimus pažeidimus vietiniai atkreipti dėmesį raginami net jei tai neliečia jų tiesiogiai — nelegalūs kasimo darbai keičia šalies kraštovaizdį ir daro aplinkai žalą, kurią dažnai įvertinti gali tik patyrę ekspertai.