Švedai Žemaitijoje mato pieno ūkio plėtros perspektyvą

Švedai — tėvas ir sūnus — Johan Olof Magnus Svensson bei Karl Magnus Svensson sėkmingai ūkininkauja Telšių rajono Viešvėnų seniūnijos Plepų kaime.

Telšių rajone, Viešvėnų seniūnijoje, Plepų kaime, ūkininkauja švedai — tėvas ir sūnus. Vos penkiasdešimtmetį perkopęs šeimos galva Johan Olof Magnus Svensson patenkintas, kad jo idėjai įsikurti Žemaitijoje pritarė 24 metų sūnus Karl Magnus Svensson. Čia užsieniečiai, įkūrę UAB „Švedijos pienas“, pieninkystės ūkį puoselėja apie ketverius metus.

Algirdas Dačkevičius

Kaip atsirado ūkininkai iš Švedijos mūsų krašte? Pasak Johan Olof Magnus Svensson, šeima savo šalyje turėjo gana didelį — 600 vietų — karvių kompleksą, tačiau pienininkystės verslui Švedijoje labai trukdė nepalankios ūkininkavimo sąlygos: žemės ūkio valdos buvo išsimėčiusios nuo 20 iki 60 kilometrų atstumu, be to, reikėjo mokėti gana didelius atlyginimus fermos darbininkams. Nuspręsta ieškoti palankesnių sąlygų pienininkystės verslui užsienyje. Buvo žvalgytasi po Čekiją, Latviją ir Lietuvą. Pastaroji šalis švedams pasirodė priimtiniausia ir labiausiai tenkinanti jų lūkesčius.
Ypač jiems patiko, kad gamtos prieglobstyje nusipirkto ūkio valdos Plepų kaime išsidėsčiusios netoli gyvenamųjų ir ūkinių pastatų — 5 kilometrų spinduliu. Čia švedai pasiūlė darbo vietiniams žmonėms, sukurdami 7 darbo vietas. Žinoma, iš pradžių darbininkai dėl įvairiausių problemų keitėsi, tačiau pastaruoju metu darbinė komanda tapo pastovesnė ir šeimininkai žmonėmis patenkinti.
Bendrovės vadovas užsiminė, jog dalyvavo europinėje Žemės ūkio valdų modernizavimo paramos programoje, taip pat turi sumanymų ir toliau modernizuoti pienininkystės ūkį, tuo labiau, kad šiemet Žemės ūkio ministerija paskelbė apie Kaimo plėtros programos (KPP) prioritetus ūkiams, verslui ir gyvulininkystei. Viena iš naujovių ta, kad investicijos į žemės ūkio valdas bus labiau orientuotos į pastatų, ypač fermų, statybą. Johan Olof Magnus Svensson svarsto patį geriausią variantą — fermą statyti sulaukus paramos, ar savomis lėšomis. Modernioje fermoje toliau savo eilės lauks ir melžimo robotai.
Švedus aplankęs „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkas Martinas Markevičius, pasidžiaugė puikiais pieno ūkio rezultatais. Pernai iš holšteinizuotų karvių bandos vidutiniškai iš karvės buvo primelžta po 9000 kilogramų pieno, o kasdien žemaičių pieno perdirbimo įmonei „Švedijos pienas“ parduoda apie 3 tonas puikaus pieno. Ypač džiugina aukšti pieno kokybiniai rodikliai: riebumas — nuo 4,5 iki 5 proc., baltymingumas — apie 4 proc. Lojalūs „Žemaitijos pienui“ ūkininkai pernai geriausių ūkininkų šventėje Klaipėdoje įvertinti už didžiausią padarytą pažangą pagal visus vertinimo kriterijus.
Ūkyje karvės šeriamos pagal sudarytą racioną. Pašarams naudojami kukurūzų silosas, pupos, soja, taip pat duodama šiaudų piendavių virškinimo traktui gerinti, žinoma, nepamirštama ir mineralinių priedų.
Iš kur Johan Olof Magnus Svensson sėmėsi ūkininkavimo patirties? Jo atsakymas konkretus — iš gyvenimo ir darbo su galvijais. Jo tėvai buvo geriausi mokytojai, todėl ir vaikams skiepijo darbštumą bei meilę gyvuliams. Tokiu keliu eina ir Johan Olof Magnus Svensson bei jo sūnus Karl Magnus Svensson. Ne tik bendrovės vadovas — darboholikas, bet ir jo 82-ejų metų tėvas Stig Ulla Svensson negali sėdėti be darbo. Žiūrėk, ir beatvykstąs iš Švedijos Žemaitijon sūnui ir anūkui į talką.

1 komentaras

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.