Viskas brangyn, o pajamos — mažyn. Ko gero, ne vieno kraštiečio pokalbiai sukasi būtent apie tai. Žinoma, gerovės liūtis nei iš šio, nei iš to šios žemės žmogelių neaplanko, tačiau ar visada mūsų skundai ir dejonės turi pagrindo?
Lina Dijokienė
Ko gero, ne tuščiai sakoma, kad lietuviai — tauta, kuri labai mėgsta skųstis ir bėdoti. Šiukšlių tvarkymas ir, ypač, vis didėjanti rinkliava už jų tvarkymą — tema, piktinanti ne vieną telšiškį ar rajono gyventoją. Štai Telšių rajono gyventojas J.J. (pageidavęs, jog jo pavardė būtų žinoma tik Redakcijai) atsiuntė laišką, kurį pats pavadino skundu. Mūsų skaitytojo išsamiame laiške dėstomos problemos tikrai aktualios ne vienam miesto ir rajono gyventojui, todėl publikuojame jį visą.
Gyventojo skundas
„Tiesiog nežinome, kur besikreipti, todėl nutarėme pirmiausiai kreiptis į Jūsų redakciją, kad šį skundą atvirai paskelbtumėte spaudoje, kad išgirstų rajono savivaldybės tarybos nariai ir kiti valdantieji rajoną“,— savo laiško tikslą nurodo autorius. Toliau jis tęsia: „Kada baigsis manipuliacijos Telšių r. savivaldybėje? Telšių r. gyventojus piktina tarybos patvirtintas atliekų tvarkymo mokestis.
Dauguma rajono gyventojų, gavę pranešimus, imasi už galvos, skambina vieni kitiems, nežino, kur teisybės ieškoti, kadangi gautuose pranešimuose nurodytos sumos už 2018 m. gerokai didesnės nei buvo 2017 m. Pasirodo, daugiabučių namų gyventojams patvirtintas per metus pastovus rinkliavos mokestis — 44 eurai, ir kintamas mokestis — 19 eurų. Iš viso — tik 63 eurai per metus. Jei asmuo negyvena bute, jis mokės tik pastoviąją rinkliavos dalį — 44 eurus per metus. Taip išeina, kad daugiabučio namo gyventojai kiek nori pila šiukšles — vis vien mokės tik 63 eurus. Individualių namų gyventojams taip pat nustatytas pastovus rinkliavos mokestis — 44 eurai per metus, tačiau kintamoji dalis priklauso nuo konteinerių tūrio: 120 litų konteinerio vienas ištuštinimo kartas — 0,94 euro, 240 litrų — 1,88 euro.
Taigi, jei individualaus namo savininkas per metus ištuštins 120 litrų talpos konteinerį 12 kartų, iš viso per metus mokės 55,28 euro, o jei 240 litrų konteinerų ištuštins tiek pat kartų — mokės 66,56 euro. Lyg ir viskas normalu. Tačiau Taryba kiekvienam individualaus namo savininkui nustatė minimalų konteinerių skaičių per metus — 13 kartų. Jei savininkas per metus išstums vieną, penkis ar visai nė vieno konteinerio, vis vien jis mokės už 13 kartų. Tai totali nesąmonė. Už ką reikia mokėti, jei žmogelis neturi ką į tą konteinerį dėti, popierių degina krosnyje… Žmogus, gaunantis varganą pensiją, vos ne visus pinigus turi atiduoti už atliekas, o kur vaistai, kuras, maistas ir kt. Būna, kad kitas žmogus turi ir daugiau atliekų, bet čia tik vienetai. Negana to, Telšių regioninis atliekų tvarkymo centras (TRATC) šiuo metu individualių namų gyventojams (kiti gavo anksčiau) siuntinėja mokėjimo pranešimus už visus 2018 m. Pranešimuose nurodytas pagal grafikus konteinerių pakėlimo skaičius 18 kartų ir pagal juos paskaičiuota kintamoji rinkliavos dalis bei papildomai įrašyta trečia eilutė, kurioje įrašytas konteinerių pakėlimų skaičius už praėjusį laikotarpį, t.y., už 2017 m. po 15, kitiems po 10 ar 11 konteinerių pakėlimų ir atitinkamai padidintos mokėjimų sumos po 14,04 Eur, 15,02 Eur ir t.t., todėl pranešimuose mokėjimo sumos: 82,38 Eur, 91,84 Eur, 84,03 Eur, 101 Eur ir t.t. Pranešimus mažesnėmis sumomis gavo gyventojai, kurie turi 120 litrų talpos konteinerius. Nieko stebėtino nebūtų, jei gyventojai mokėtų už realiai isštumtų už vartų konteinerių skaičių, o ne už reketuojamą 13 kartų patvirtintą mokestį. Ir šiaip tarifai didesni nei 2017 metais, kai tuo tarpu Vilniaus r. atliekų surinkimas gyventojams 2018 m. apie 33 eurus mažesnis nei buvo 2017 m., Šiaulių r. gyventojai moka po 18 eurų nuo deklaruoto asmens name ir pranešimai siunčiami gyventojams ketvirčiais. Paskambinus į TRATC pasiaiškinti, kodėl metai dar nesibaigė, o pranešimai siunčiami už visus metus ir sumos priskaičiuotos pagal grafike nurodytą išvežimų konteinerių skaičių ir dar padidintos sumos už praėjusį laikotarpį, darbuotoja atsakė, kad „2019 m. bus perskaičiavimai, o šių metų pranešimuose nurodytos sumos teisingos, taip Telšių r. savivaldybė nustatė, nesiskųskit ir teisybės nerasit“. Svarbiausia, kad TRATC darbuotojai vieniems aiškina vienaip, kitiems — kitaip, ir ką čia gali suprasti. Gal mes kai kurie nesulauksime 2019 metų, o už atliekas mokėti reikia dabar, priešingu atveju grasinama skolų išieškotojais. Kaip komentuoja TRATC darbuotoja, kad 2019 metais vėl bus perskaičiavimai, tai čia išeina pasaka be galo, taip jie perskaičiuodami už kažką ir klaidins gyventojus. Sąskaitos turi būti siunčiamos už praėjusį mėnesį arba bent jau ketvirtį, ne už metus, kurie dar nepragyventi ir nepasinaudota paslauga. O iš kur reikia gyventi? O kur dar patvirtinti tarifai rajono gyventojams už garažų ir sodų paskirties objektus. Kai kuriuose soduose nėra nė konteinerių, o patvirtintas pastovus 13 eurų mokestis ir kintamas — 5,40 Eur. Garažų pastovus — 5,70 euro, kintamas — 2,50 Eur. Prie garažų taip pat nėra konteinerių, kitas metų metus nesinaudoja garažu arba sodu. Kiek teko girdėti, kad TRATC direktorius yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys ir, be abejo, priklauso kažkokiai partijai. Galbūt čia daroma „meškos paslauga“? Norisi paklausti, argi šitaip mūsų išrinktieji dirba dėl rajono gyventojų gerovės? Prieš rinkimus ir vėl prasidės važinėjimai po kiekvieną kiemą ir prašymai ar agitacijos įvairiausiais būdais, kad tik būtent už jį balsuotų žmonės ir, žinoma, pažadai, pažadai… Tegu dirba vieną kartą savivaldybės šulai rajono žmonėms, nereikės reklamų, „ubagavimų“, šiltų kėdžių pirkimų, žmonės balsuos ir be šito marazmo, bet pirmiausia reikia įrodyti, kad išrinktieji tikrai dirba rajono žmonėms“. Teigdamas, kad žiniakslaida yra galingas ginklas prieš savivaliavimą, skaitytojas sakosi todėl pirmiausia pagalbos ieškantis būtent mūsų laikraščio redakcijoje.
Paaiškino, kodėl skiriasi rinkliavos dydžiai
Šį mūsų skaitytojo laišką-skundą paprašėme pakomentuoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjo Raimondo Račkausko.
„Atsakydamas į piliečio skundą, informuoju, kad vietinės rinkliavos modelį, dydžius, tvirtina rajono taryba, vadovaudamasi atitinkamomis taisyklėmis. Skirtingose savivaldybėse rinkliava gali būti skirtinga. Telšių rajone vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą modelis ir jos dydžiai buvo keisti 2017 m. vasario 23 d. (įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d.), tuo metu buvo įvesta dvinarė rinkliava — jos pastovusis administravimo parametras daugumoje atvejų priklauso nuo nekilnojamojo turto naudojimo būdo. Individualiems gyvenamiesiems namams įvestas kintamasis parametras priklauso nuo konteinerių aptarnavimo, jų tūrio. Tam tikslui buvo įvesta elektroninė konteinerių atpažinimo sistema (čipavimas). Kadangi didžioji dalis individualių namų savininkų yra gavę papildomus pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius, jie turi galimybę rūšiuoti, tai yra, smarkiai sumažinti mišrių atliekų kiekį, už kurį ir mokama minėta rinkliava. Pagal pradinius įvertinimus buvo nuspręsta rinkliavos nuostatuose įvesti tam tikrą saugiklį nuo galimos siekiamybės atsikratyti mišriomis komunalinėmis atliekomis ne atskirai valdai priskirtuose konteineriuose, taigi įvestas minimalus apskaitomas konteinerių aptarnavimo skaičius — 13 kartų per metus. Rinkliavos dydis už 2018 m. skiriasi nuo 2017 m. dydžio todėl, kad, kaip minėjau, rinkliava keitėsi nuo 2017 m. kovo 1 d., o iki to laiko galiojo senasis modelis su mažesniais dydžiais, bet nepriklausomas nuo įvairių parametrų, taigi ir nuo galimybės kažkiek susimažinti rinkliavą rūšiuojant atliekas. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ siuntė pranešimus apie reikalingą sumokėti pilnai apskaičiuotą rinkliavą, todėl, kad metų pradžioje negalėjo įvertinti, kiek kartų gyventojai išstums konteinerius aptarnauti. Susidaręs sutaupytas skirtumas gyventojams išskaičiuojamas iš kitų metų rinkliavos“,— pakomentavo skaitytojo skunde išdėstytas problemas Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas R.Račkauskas.
Laukia audito
Šiuo klausimu savo nuomonę išsakė ir Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas, nemažai domėjęsis problemomis, kylančiomis dėl rinkliavos už atliekų tvarkymą. Jis pripažino, jog tik pradėjus įgyvendinti naująją tvarką, buvęs nemažas gyventojų pasipiktinimas, būta ir klaidingai išrašytų sąskaitų, ir nelogiškų rinkliavos dydžio nustatymo atvejų. Laikui bėgant, pagal praktikoje iškylančias problemas, tvarka pamažu nusistovi.
„Dabar laukiame dar atsakymo iš Plungės rajono savivaldybės. Norime bendru sutarimu atlikti TRATC veiklos auditą, kad išsiaiškintume, ar tikrai tokios sąnaudos, ar nėra galimybių jų sumažinti ir pan.“,— pabrėžė vicemeras. K.Gusarovas akcentavo, jog nustatytas mokestis būtent už minimalų 13 kartų išvežimų skaičių todėl, kad tokios esančios atliekų tvarkymo sąnaudos.
Šiukšlės — bet kur ir bet kaip
Kol vieni gyventojai virkauja, jog dėl didelės rinkliavos neįmanoma pragyventi, kiti pirštais bado prie atliekų konteinerių priverstas šiukšlių krūvas, treti apskritai, matyt, nusprendė, jog gali savo atliekas mesti bet kur ir bet kada. Tuo savo akimis sakė įsitikinusi viena telšiškė, kai šio ketvirtadienio rytą skubėjusi į polikliniką.
Moteriai teko kirsti vadinamąjį Juodąjį, oficialiai — Goeldnerio skverelį. Šio pakraštyje stovi keli buitinių atliekų konteineriai, šalia — dar vienas didžiulis žalias konteineris, skirtas žalienoms mesti, tačiau aplinkinių namų gyventojams, matyt, tvarkinga konteinerių aplinka labai nepatinka, nes vos tik atliekų tvarkytojai iškuopia aplink konteinerius priverstus kalnus atliekų, netrukus čia vėl iškyla kalnas šiukšlių. Štai ir dabar — šalia minėtų konteinerių didžiulė krūva visokio šlamšto: senos santechnikos, statybinio laužo, senų baldų nuolaužų ir pan.
Kaip sykis minėtos telšiškės akį patraukė pagyvenusi moteriškė, matyt, išėjusi iš gretimo namo, kuri rankose nešėsi tvarkingai susuktą seną raudoną antklodę. „Moteriškė ramiai priėjo prie to sąvartyno ir tarsi nieko blogo nedarytų, numetė savo nešulį į šiukšlių krūvos vidurį. Vėliau dar sustojo šnektelėti su kita moteriške, turbūt kaimyne, šalia skverelio vaikštinėjusia su savo keturkoju augintiniu. Kai išsitraukiau telefoną ir ėmiau šitą vaizdelį fotografuoti, moterėlės nė dėmesio nekreipė. Šiukšlintoja, matyt, nė nemanė, ką blogo padariusi… O juk turėtų ponia žinoti, kad tokias atliekas reikia nuvežti į atliekų surinkimo aikštelę… Galų gale galėjo bent jau į konteinerį įdėti, o ne dar vienu ryšulių sąvartyną padidinti“,— piktinosi telšiškė, teigdama, jog niekaip negali suprasti, kaip Telšių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus darbuotojai, nors ir giriasi turį vaizdo kamerų šiukšlintojams išaiškinti ir sudrausminti, niekaip neįveikia šio skverelio piktybiškų teršėjų.