Telšių gatvėmis — su aštuonračiu

Nemakštiškiai su aštuonračiu prie bokšto laikrodžio.

Neseniai Telšiuose lankėsi Aštuonratės važiuoklės draugijos nariai iš Nemakščių. Miestelėnai šypsodamiesi mojavo miesto gatvėmis riedančiam neįprasta aštuonračiui automobiliui, iš kurio sklido prieškario garsaus dainininko Danieliaus Dolskio daina „Kariškas vaizdelis“ su visiems geriausiai įsimenamu priedainiu „Eina pulkas linksmai“.

Algirdas Dačkevičius

Pirmojo pasaulyje mechanizmo prototipas
Iš Nemakščių kilęs, o šiuo metu VĮ Valstybinės miškų urėdijos Dubravos miškų regioniniame padalinyje dirbantis Leonas Tamulevičius iš užmaršties prikėlė Aštuonračio automobilio draugiją, įkurtą genialaus išradėjo Pšemislo Neveravičiaus Šiauliuose prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Kadangi išradėjas iš Nemakščių krašto — gyveno Pužų kaimo Julinų dvarelyje — Leonas nusprendė „sugrąžinti istorinį teisingumą“ — beveik po šimtmečio, 2007-aisiais metais, draugija, šiek tiek pakeitusi pavadinimą ir pavadinta Aštuonratės važiuoklės draugija, atkurta išradėjo gimtajame krašte. Į ją susibūrė miestelio šviesuomenė.
Aukštojo mokslo neturėjęs, bet neeiliniu konstruktoriaus talentu apdovanotas bajoras Pšemislas Neveravičius, gimęs 1858 metais rugpjūčio 12 dieną, praėjusio šimtmečio pradžioje sukūrė aštuonratės važiuoklės prototipą, kuriuo vėliau pradėjo naudotis visų aštuonračių mašinų, baigiant astronautų mėnuleigiais, gamintojai.
Išradėjo aštuonratis, 1907 metais patentuotas Rusijos imperijos antspaudu, buvo dukart didesnis už įprastą vežimą, traukiamą arklių. Jis judėjo, dviem vyrams sukant išcentrinio rato rankenas. Šis mechanizmas buvo labai patikimas — be didelio vargo įveikdavo nelygumus, net griovius. Pasakojama, kad konstruktorius, vežimo rankenas sukant vyrams, 1910 metais iš Nemakščių nuvyko į Šiaulius.
Leonas, gavęs iš šiauliečio dizainerio Viliaus Purono brėžinių kopiją, šoko gaminti panašų į garsaus kraštiečio aštuonratį vežimą.
Reikėjo skubėti, nes artėjo Nemakščių 620 metų sukaktis, kur pirmąkart suplevėsavo miestelio vėlava su išradėjo simboliniais ratais. „Per gerą pusmetį su draugijos nariais sukonstravome išradėjo vežimo prototipą. Svarbiausia idėja buvo — tuo vežimu per miestelio šventę nuvežti gėlių ant išradėjo kapo“,— šiandien šypsodamasis sako L.Tamulevičius.
Dabar šis vežimas kaip eksponatas stovi po pastogine prie muziejaus, o Leonas panašiai per dvejetą metų pagamino dar vieną aštuonratį — daug modernesį, kuriuo galima išvystyti iki 70 km/val. greitį.

Muziejų garsino ir rekordininkė saulėgrąža
Drauge su įspūdingu vežimu atsirado Leono įkurtas ir tuomet kukliai žemaitiškai pavadintas „Muziejuks“. Nuo pat pradžių stebino vieno žmogaus surinkta eksponatų gausa. O šiuo metu rodyklės nuo autostrados Vilnius-Klaipėda ir važiuojant Žemaičių plentu kviečia aplankyti „Aštuonračio muziejų“. Jame sukaupta apie 2,5 tūkst. eksponatų.
Pirmiausia į akis krenta ekspozicija išradėjui Pšemislui Neveravičiui, Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčios fundatoriui Australijos lietuviui prelatui Petrui Butkui, įdomu pasižvalgyti į Žemaičių plento statybos archyvines nuotraukas, yra ir iškalbių eksponatų, liudijančių apie kraštiečių tremtį. Čia randa istorinio peno miškininkai, gaisrininkai, medikai, pedagogai, fotografai ir moksleiviai. Stebina senosios technikos gausybė. Ne tik buvusių firmų „Deutz“, „Blakston“, Krupo“, bet ir kelių dešimtmečių senumo motociklai, puikiai riedančios anų laikų greitosios medicininės pagalbos, kelių policijos (VAI-GAI) ir kitokios automašinos. Kieme stūkso kalvė su visais kalvystės atributais. O kur dar daugybė namų apyvokos ir kitokiausių praeityje naudotų rakandų. Visko neįmanoma suminėti, o reikia pamatyti.
Atskiras pastatas su sale skirtas garsiems kraštiečiams: kinodokumentalistui Robertui Verbai ir poetui Algirdui Verbai, prieš gerus metus Anapilin išėjusiam menininkui Albinui Bytautui, ilgus metus gyvenusiam Telšiuose ir miestelėnams geriausiai žinomam iš jo suvaidintų gausybės vaidmenų Žemaitės dramos teatre.
Pernai muziejų ir jo šeimininką išgarsino netikėtai prie ūkinio pastato išdygusi saulėgrąža. Pasirodo, ne bet kokia, o tarsi iš pasakos. Mat ir sėkla nežinia iš kur nukrito. Taigi, ta saulėgrąža taip spėriai ėmė augti, kad praaugo ūkinį pastatą. Išaugo iki 4,5 metro ir sukrovė net 196 žiedus. Tai jau negirdėtas rekordas Lietuvoje, todėl augalas buvo įtrauktas i mūsų šalies Rekordų knygą.

Nemakščių diena Telšiuose
Taip išradingai pavadino nemakštiškių vizitą su aštuonračiu į Žemaitijos sostinę kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, kilęs iš Nemakščių. Tai jis pernai rudenį lankydamasis „Aštuonračio muziejuje“ su tuomete Žemaičių „Alkos“ muziejaus vadove Elvyra Spudyte ir kitais bičiuliais pakvietė kraštiečius į Telšius.
Svečių kelionė po miestą prasidėjo nuo „Alkos“ muziejaus. Po ekspozicijų sales nemakštiškius vedžiojo ir jiems apie eksponatus pasakojo E.Spudytė. Nuotaikingai pavaikštinėta po Žemaitijos kaimo muziejaus ekspoziciją. Vėliau Masčio ežero pakrantėje laukė laiveliai, kuriais smagiai paplaukiota, žvelgiant į istorinį miestą su Katedros bokštu. Po to kanauninkas A.Sabaliauskas draugijos narius palydėjo į Kunigų seminariją, o vėliau — į Katedros rūsio kriptą, kur amžinybėje ilsisi Žemaičių vyskupai: Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis, kankiniai Vincentas Borisevičius ir Pranciškus Ramanauskas. Dvasininkas papasakojo kraštiečiams apie Katedrą, jos unikalumą, taip pat stabtelėta prie šios šventovės įspūdingų durų, kurių simboliai kalba apie katalikybės kelią Žemaitijoje. Kaip žemaičiai nenusipaveiksluos miesto širdyje, kur stovi boštas su laikrodžiu ir meška! Tuo labiau, kad ir ant aštuonračio priekio įkurdintas Žemaitijos simbolis — rudnosė.
Nepamiršta aplankyti ir Mažoji bažnytėlė, o toliau — kelionė į Degaičius, kur jau laukė Degaičių seniūnas ir stipriausios pasaulyje barzdos savininkas, Gineso rekordus gerinęs net 12 kartų, Antanas Kontrimas. Jis nuoširdžiai pasidžiaugė, kad gali svečius pavedžioti po Degaičių parką, kuriam suteiktas respublikinis statusas. Seniūnas negailėjo gerų žodžių parko įkūrėjui ir legendiniam dendrologui Adolfui Kišonui, o paskui visus pakvietė paminti sunkiausią pasaulyje dviratį — Gineso rekordininką. Jo pedalus mynė muziejaus vadovas Leonas, o vėliau — ir kanauninkas. Saulė jau krypo vakarop, kai nemakštiškiai atsisveikino su svetingais Telšiais.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.