Prieš kiekvienus rinkimus politikai žada, kad jų veikla bus labai vieša, skaidri. Jie neva nersis iš kailio, teikdami visuomenei informaciją apie savo veiklą, sprendimus, ketinimus. Kaip visada, viskas paskui vyksta atvirkščiai: retai kuris nors išrinktasis teikiasi visuomenei pasakoti, ką gero padaręs, o valdantieji neriasi iš kailio, bandydami nuslėpti informaciją.
Alvydas Ivoncius
Valdininkai nepaiso įstatymų
Šiais metais, kai susibūrė Tarybos dauguma, rajono „valstiečių“ vedlė Vilma Rumšienė patetiškai pareiškė, kad „valstiečiai“ į valdžią „atėjo su skaidrumo vėliava“. Stebint tai, kas vyksta Savivaldybėje ir Savivaldybės administracijoje, belieka pajuokauti: arba ta V.Rumšienės „skaidrumo vėliava“ tokia skaidri, kad jos nė nesimato, arba ji kažkur giliai užkišta. Gaila, bet galime įžvelgti visai ką kita: plačiai plevėsuoja juoda, viską uždengianti, slepianti vėliava. Vienas tariamą skaidrumą paneigiančių faktų mūsų jau aprašytas. Pasakojome, kaip bandėme gauti informaciją, kurių ūkininkų laukuose bus melioruojamos žemės, atliekami kiti darbai. Vietoje „skaidrumo vėliavos“ valdininkai griebėsi įvairių būdų neteikti informacijos, net klaidingai prisidengdami asmens duomenų apsauga. Toji apsauga jiems dažnai tampa argumentu neteikti informacijos.
Arba valdininkai turi kitą būdą išvengti teikti informaciją: neva ne jie tai turi daryti, siųskite klausimus Savivaldybės administracijos viešųjų ryšių specialistei Skaistei Sadonytei ir panašiai. Štai neseniai kalbėjomės su Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Laima Ežerskienė. Ji iš karto paprašė pateikti klausimą raštu, o dar geriau — nusiųsti S.Sadonytei. Panašu, Savivaldybės administracija, kaip įstaiga, neturi kas veikti. Vienam nusiųsti, tas persiųs dar kažkam, tas kažkas — bala žino kam. Teko poniai L.Ežerskienei pasiūlyti pasiskaityti Visuomenės informavimo įstatymą. Klausimas buvo labai paprastas. Savivaldybės tarybos posėdyje Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Každailevičiūtė pareiškė esą pirma Taryba turi priimti sprendimą parduoti turtą (būstą Turgaus aikštėje), o tik po to jį galima įvertinti, nusisamdžius turto vertintoją.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 80 (10192)