Kertinis aspektas verslui augti — regioninis bendradarbiavimas

Nuotoliniu būdu įvyko IQ forumo „Telšiai 2020: Žemaitija — žemė verslui augti“ vaizdo konferencija, kurią inicijavo Telšių rajono savivaldybė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialas, Telšių apskrities verslo inkubatorius kartu su žurnalu „IQ. The Economist“.

Justina Lukošienė

Pirmas savo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, kuris sveikino visus prisijungusius prie IQ forumo. „Telšiuose plėtojamo verslo indėlis — svarus ir neatsiejamas. Verslas kuria darbo vietas, taip pat yra regiono ambasadorius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, prisideda remdamas sporto, kultūros ir švietimo renginius. Vieni savo verslą dar tik pradeda, kiti — jau sukaupę didžiulę patirtį, treti — novatoriai, kurie drąsiai žengia į rinką. Visi skirtingi, turintys savo unikalią verslo formulę, tačiau vienodai reikšmingi rajonui“,— kalbėjo meras. Jo teigimu, šiandien Telšių rajone yra daugiau kaip 50 proc. registruotų įmonių, kurios užsiima mažmenine ir didmenine prekyba, o vidutinis darbuotojų skaičius jose yra iki 4 darbuotojų. Dominuoja variklių, transporto priemonių remontas.
„Pasinaudodamas proga ir būdamas kartu su rajono verslininkų bendruomene, noriu pakalbėti apie pirmuosius pagalbos verslui sprendimus.
Nuo COVID-19 nukentėjusius verslininkus atleidome nuo išsinuomotų patalpų mokesčio, nuo vietinės rinkliavos už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, už komunalinių atliekų tvarkymą, už išorinės reklamos leidimą. Taip pat norėčiau verslo atstovus paraginti pasinaudoti Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos pagalba“,— dėstė K.Gusarovas.
Sveikinimo žodžius taip pat tarė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis bei generalinis direktorius Alfredas Jonuška. „Šis laikmetis yra neeilinis, todėl tenka imtis ir neeilinių veiksmų. Šiuo sunkiu laikotarpiu mes sprendėme, sprendžiame ir, tikiuosi, jog toliau spręsime problemas, kurios leis verslui augti. Norisi surasti tą sinergiją tarp visų veikiančių institucijų ir padaryti taip, kad iš šios pandemijos mes išeitume sustiprėję, užaugę ir įgiję naujos patirties“,— sakė V.Lembutis.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška džiaugėsi galimybe pabendrauti ir paieškoti Telšių, Telšių regiono išskirtinumų ekonomikos vystymo ir plėtros augimo kryptimi. „Tikiuosi, jog šiandien tai, ką išgirsime, turėsime galimybę vėliau ruošti planus ir projektus, kaip Telšiai, Telšių regionas galėtų rasti savo deramą vietą Lietuvos ekonomikos ir visos Lietuvos kontekste“,— pabrėžė A.Jonuška.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pristatė savo pranešimą „Ekonomika po pandemijos: trys rekomendacijos Lietuvai“. „Pirmoji rekomendacija yra susijusi su pandemijos valdymu, antroji rekomendacija susieta su socialiniais aspektais, o trečioji — su ateities investicijomis. Kovojant su pandemija, mes rekomenduojame Lietuvai naudotis visomis EK ir ES suteiktomis priemonėmis bei visais aktyvuotais finansiniais instrumentais. Suvaldžius pandemiją, metas sugrįžti į tvarią fiskalinę politiką ir imtis struktūrinių bei sisteminių reformų sveikatos sektoriuje, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. To būtų galima pasiekti sektoriui suteikiant adekvatų finansavimą ir sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų bei svarbių medicinos reikmenų trūkumo problemą. Europos Komisija taip pat siūlo atsižvelgti į socialinias problemas, tokias kaip socialinė atskirtis ir skurdas. Labai svarbu šios krizės akivaizdoje švelninti pandemijos poveikį užimtumui, t.y. bandyti išsaugoti darbo vietas, didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, persikvalifikavimą ir galimybę sugrįžti į aktyvią darbo rinką“,— akcentavo A.Pranckevičius.
Kalbėdamas apie trečiąją rekomendaciją, jis pabrėžė, kad reikia skatinti ekonomiką, investuoti į ateitį. Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, svarbiausia rūpintis, jog smulkiosios ir vidutinės įmonės Lietuvoje išsaugotų likvidumą, kad jos gautų pakankamai finansinės paramos iš valstybės. „Siekiant paremti ekonomikos atsigavimą ilguoju laikotarpiu, paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektų įgyvendinimą ir skatinti privačias investicijas. Ypač viešas investicijas raginame sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas“,— kalbėjo A.Pranckevičius.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Eglė Aleknavičiūtė skaitė pranešimą apie karantino poveikį ekonomikai ir verslui. „Kol kas galima teigti, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje yra valdoma, tačiau būtų sunku apsimesti ir galvoti, kad karantinas nepaveikė ekonomikos. Šiuo metu ekonomikoje mes matome tiek neigiamų, tiek teigiamų ženklų. Neigiami ženklai būtų vangus lūkesčių atsigavimas, stabdysiantis vartojimą ir privačiojo sektoriaus investicijas bei reikšmingas pramonės ir prekybos nuosmukis. Taip pat pastebėjome, kad statybos sektoriaus pasitikėjimo rodikliai prognozuoja lėtėjimą, išaugusi taupymo norma Europoje stabdys vartojimo atsigavimą, o tai yra grėsmė Lietuvos eksportuotojams“,— vardijo E.Aleknavičiūtė. Kaip teigiamus, stabilizacijos ženklus ji išskyrė sparčiai atsigavusį gyventojų mobilumą, nebekrentantį elektros suvartojimą. Taip pat buvo pastebėta, jog apdraustųjų skaičius nustojo mažėti, nedarbo lygis stabilizavosi, o I ketv. BVP metinis augimas (2,4 proc.) — spartesnis nei daugumos kitų valstybių.
LIC Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius kalbėjo apie galimybes inovatyviam verslui dabar ir po 2021 m. Pasak jo, atsakingas verslininkas pasiima pats, o ne laukia, kol valdžia kažką parodys ir duos. „Reikia nepamiršti vadovautis liaudies išmintimi, kad „geras gaspadorius vasarą taiso roges, o žiemą — ratus“. Skaitmenizavimas, žiedinė ekonomika ir planuojamos investicijos… Tie verslai, kurie stengiasi išnaudoti tas galimybes, žiūri į priekį, tai jie išliks rinkoje ir kurs tą bendrą vidaus produktą bei gerovę mums visiems“,— akcentavo A.Jakubavičius.
Architektas prof. Algirdas Žebrauskas pristatė namų darbus „Žemaitijos sostinės investicinės galimybės“. „Norint, jog pagrindinė investicija duotų esminę naudą, reikia regioninio identiteto ir tapatybės stiprinimo, vidinės ir išorinės emigracijos mažinimo, socialinių regiono problemų sprendimo, subalansuoto teritorijos vystymo, infrastruktūros plėtros ir jos išlaikymo sąnaudų mažinimo“,— vardijo A.Žebrauskas.
Architektas pateikė idėją, jog Telšiai ir Plungė galėtų susijungti į dvipolį, nes išorinė miesto susisiekimo infrastruktūra yra tam palanki.
Buvo vesta diskusija apie regioninį susitarimą, prie kurios prisijungė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros projektų vadovė Vakarų Lietuvoje Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė. „Labai svarbu visam Telšių regionui susitarti, kaip jis vystosi. Kai kalbame apie mažesnius regionus, tai visada susiduriame su esmine problema — kvalifikuotos darbo jėgos stygiumi. Kalbant apie investicijų pritraukimą, tai natūralu, kad didieji miestai nukonkuruoja mažuosius būtent dėl to, jog kvalifikuotos darbo jėgos ten yra daugiau, taip pat yra mokymo įstaigos, kurios ruošia potencialius darbuotojus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Telšių regione yra 4 savivaldybės, iš kurių 3 galvoja kurti industrinius parkus. Norint aprūpinti industrijų parkus įmonėmis, savivadybėms reikėtų tarpusavyje susitarti, kur yra tos potencialiausios teritorijos“,— siūlė V.Jakubauskytė-Andriulienė.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Lukavičius taip pat įsitraukė į diskusiją regioninio bendradarbiavimo tema ir pritarė, kad reikėtų ieškoti kompromisų su Mažeikiais ir Plunge. „Susitarimas turi būti, bet klausimas, kuo mūsų regionas norėtų tapti. Kalbant apie pramonės parką, tai kiekviena savivaldybė yra padariusi kažkokius darbus. Telšiai yra parengę teritoriją, į kurią dabar galėtų ateiti investuotojai. Aišku, yra tam tikrų problemų. Kyla klausimas, kokius įrankius šiai dienai turi savivalda, norint pakviesti investuotojus į mūsų savivaldybę. Antras klausimas, ką mes jiems čia galime duoti. Šiai dienai 4 savivaldybės, suvienijusios jėgas, galbūt vieną kokį rimtą investuotoją ir pritrauktų, bet mes pirmiausia turėtume pasitarti, kokia kryptimi einame kaip regionas, kokio mums investuotojo reikėtų“,— išdėstė savo poziciją A.Lukavičius.
Apie Žemaitijos sostinės investicines galimybes diskutavo ir UAB „Levandula“ bendraturčiai Laimonas Adomaitis ir Erika Adomaitienė. „Mes neplanavome sukurti verslo Telšių regione, viskas gavosi savaime. Esame 7 km nuo Telšių, čia gyvenome, kūrėmės, po truputį gražinomės ir vieną dieną pagalvojome, kad būtų visai smagu turėti ir restoraną, ir viešbutį. Nuo to ir pradėjom. Kai kiti sako, jog laukia paramos, pagalbos, tai, manau, kad pirmiausia reikia visus iškilusius klausimus spręsti patiems, o ne laukti, kol kažkas pagelbės. Reikia išmokti dažniausiai matyti ne problemas, o galimybes. Kalbant apie restoranų ir viešbučių verslą, tai čia, regione, konkurencija yra mažesnė nei Vilniuje ar Klaipėdoje, bet sunku surasti kvalifikuotos darbo jėgos“,— pasakojo L.Adomaitis.
„Kalbant apie pandemiją, mes neturėjome laiko sėdėti, verkšlenti bei laukti kažkokio žlugimo. Turėjome tiek veiklos, kad nebuvo nė vienos laisvos dienos. Gražinome ne tik savo kiemą, bet ir Viešvėnų pakrantę, todėl norisi pasidžiaugti, kad vietinė valdžia mus pastebėjo, prisidėjo prie pakrantės tvarkymo“,— kalbėjo E.Adomaitienė.