1863 metais prie Tryškių, Bėdakų kaime, Rusijos kariuomenės dalinys užklupo Jono Stanevičiaus-Pisarskio vadovaujamą sukilėlių būrį. Mūšį sukilėliai pralaimėjo, o žuvusieji buvo palaidoti laukuose. Vis dėlto žmonės jiems atminti tarpukariu ar ankstesniais laikais pastatė lauko akmenėlį su iškaltu užrašu, raginančiu nepamiršti čia palaidotų sukilėlių.
Alvydas Ivoncius
Pagaliau pieva virsta kapu
Deja, sukilėlių atminimas liko įamžintas vien lauko akmenėliu ir šalia pastatytu mediniu kryžiumi. Po 1990 metų sukilėlių kapas buvo aptvertas metaline tvorele, kurios strypai vieni dabar susilankstę, kiti — nulūžę, visi — aprūdiję.
„Kalvotoji Žemaitija“ pernai paskelbė kelis straipsnius apie šį kapą. Kalbinome merą, kai kuriuos Savivaldybės tarybos narius, ragindami kapą sutvarkyti. Tiesa, kapas nebuvo net nušienautas. Keistai pasielgė meras Kęstutis Gusarovas. Praėjusią vasarą mes nufotografavome vešlia žole užžėlusį kapą. Rytą paskambinome merui. Pavakarę jis nuvyko į vietą ir atsiuntė mums nuotraukytę: neva, kapas prižiūrimas, nušienautas.
Kalbinti Tarybos nariai žadėjo pasirūpinti, kad kapas buvo sutvarkytas. Pažadėjo ir pamiršo. Kreipėmės į Seimo narį Valentiną Bukauską. Galiausiai šiemet biudžete kapui sutvarkyti numatyta 2000 eurų. Toji menka suma, manytume, atspindi tikrąjį rajono valdančiųjų požiūrį į žuvusius už Lietuvos laisvę. Tik neaišku, kaip ir kada tie pinigai bus panaudoti.
Savivaldybė nesunkiai randa dešimtis tūkstančių eurų visokioms „meninėms plokštėms“, „rėmimams“, tačiau, kaip matote, labai nedaug skyrė žuvusių už Lietuvos laisvę sukilėlių atminimui įamžinti. Užtat valstybės švenčių proga K.Gusarovas ir Savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas rėžia neva patriotiškus sveikinimus.
Iniciatyvos ėmėsi Tryškių seniūnija
Šiemet pagerbti sukilėlius iniciatyvos ėmėsi Tryškių seniūnija. Jos „Facebook“ paskyroje paskelbta, kad pastatytas naujas kryžius, kurį sukūrė meistras Saulius Kučinskas. Tryškiečiai buvo pakviesti į kryžiaus pašventinimo iškilmes. Kryžių pažventino Tryškių parapijos klebonas Darius Povilaitis.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 60 (10272)