Viltinga teatro sezono pradžia

(Iš kairės) režisierius ir aktorius Donatas Žilinskas, režisierius iš Sakartvelo Badri Tserediani, teatro direktorė Ligita Liutikienė, aktorė Margarita Bladženauskaitė, teatro programų organizatorė Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė ir garso režisierius Mindaugas Drimba naująjį kūrybinį sezoną sutinka viltingai.

Žemaitės dramos teatre, artėjant naujam kūrybiniam sezonui, rajono žiniasklaidos darbuotojams surengta spaudos konferencija.

Algirdas Dačkevičius

Gyvenimas visuomet nugali mirtį!
Pokalbio pradžioje teatro direktorė Ligita Liutikienė pastebėjo, jog pandemija, kaip ir visur, gerokai sujaukė pavasarinius planus, tačiau teatro kolektyvas į ateitį žvelgia viltingai ir naują rudens sezoną pradeda su dviguba energija.
Pirmiausia — rugsėjo 16 ir 17 dienomis — žiūrovai išvys premjerą „Liftas“, kurioje vaidins profesionalūs aktoriai Margarita Bladženauskaitė ir Donatas Žilinskas. Spektaklį režisavo profesionalus režisierius iš Sakartvelo Badri Tserediani.
„Labai džiaugiuosi, kad mūsų teatras žengia profesionalumo kryptimi. Telšiai profesionalų teatrą turėjo prieš gerą septynetą dešimtį metų, to sieksime ir dabar. Tikiu, kad kitų metų Savivaldybės biudžete atsiras lėšų teatro profesionalams atlyginti už jų darbą“,— sakė direktorė.
Pristatant spektaklio idėją, pastebėta, jog Žemaitės dramos teatre susitiko dvi kultūros, dviejų šalių istorijos, pasaulėjauta ir jas jungiančios tos pačios žmonių problemos, tas pats stiprus meilės jausmas gyvenimui… ir kūrybai.
Iš Sakartvelo atvykęs ugningo temperamento režisierius Badri Tserediani ir sklidinas lietuviško santūrumo Žemaitės dramos teatro kolektyvas Nino Basilija pjesės „Liftininkė“ pagrindu sukūrė spektaklį „Liftas“, kuriame gvildenama žmogaus vienišumo tema.
Spektaklio kūrimas prasidėjo gerokai prieš pasauliui susiduriant su nauju iššūkiu — pandemija. Jis tapo tarsi artėjančios grėsmės nuojauta. Pjesės herojė, dirbanti liftininke, ieško gyvenimo prasmės. Tarp slogių minčių, prisiminimų apie prabėgusį gyvenimą, kovoja su savo vienatve, nuobodžios rutinos beprasmybe.
Gruzinų tautybės dramaturgė Nino Basilija, parašiusi pjesę „Liftininkė“, kažkada sirgo sunkia depresija. Įveikusi šią ligą, vežė gydyti savo mamą, turėjusią problemų su akimis. Klinikos lifte sutiko ten dirbančią šešiasdešimtmetę moterį, kuri tapo jos pjesės prototipu, įkvėpusiu visos istorijos pradžių pradžią. Tai buvo pjesės gimimo akimirka. Nino įsijautė, pati mintimis tapo „liftininke“, su jos džiaugsmais ir rūpesčiais, kasdienybe ir visu gyvenimu. Pagrindinės veikėjos personažą dramaturgė tapė remdamasi savo asmenine patirtimi ir išgyvenimais, įveikiant sunkios formos depresiją.
Nino pjesę nunešė ir parodė jaunimo ypač pamėgto Tbilisio teatro „Sardaf“ režisieriui Levan Tsuladze, kuris 2005 m. pagal šią pjesę pastatė spektaklį, sulaukusį neeilinės sėkmės ir pripažinimo.
Aktorė Margarita Bladženauskaitė, spektaklyje vaidinanti jauną liftininkę Elzą, pradeda veiksmą pjesės skaitymu, tampančiu jos scenos gyvenimu. Šis spektaklis — didžiausias kūrybinis iššūkis aktorės karjeroje, atnešęs įdomių išbandymų ir naujų patirčių. Tai pirmasis jos mono spektaklis. Tiesa, veiksmo pabaigoje pasirodo dar vienas personažas, bet didžiąją spektaklio dalį kuria ji viena. Padrąsinta režisieriaus, Margarita prieš spektaklio gimimą ėmėsi dar vieno pirmojo karto — išversti pjesę į lietuvių kalbą. Ir dar vienas pirmasis kartas, dar vienas išbandymas — repeticijos rusų kalba, tapusia bendravimo su režisierium Badri Tserediani iš Sakartvelo kalba.
Perskaičiusi pirmuosius pjesės sakinius, Margarita suvokė, kad tai emociškai labai sunkus vaidmuo. Nurimo įžvelgusi dramaturgės subtilų humoro jausmą ir saviironiją, leidusią jai gana netikėtu būdu išvesti personažą iš depresijos, grąžinti jam norą gyventi bei džiaugtis gyvenimu.
Pagrindinė pjesės veikėja Elza, atstūmusi visus, gyvena visiškoj vienatvėj, užsidariusi savo vidiniame pasaulyje, seniai save „karantinavusi“ ir „izoliavusi“ nuo visuomenės. Netgi jos darbo vieta — liftas, mažytė uždara erdvė, tapusi savanoriško įkalinimo kamera. Ji, eilinė pervargusi mergina, gyvenanti savo niūrią, nuobodžią, įgrisusią kasdienybę, kurios, rodosi, pakeisti nebeįmanoma. Tik štai viena diena, viena akimirka, sugriauna jos kortų namelį, išardo jos rutiną negrįžtamai…
Šio spektaklio veikėjai — tai mes visi, tokie panašūs ir tokie skirtingi… Pagrindinei veikėjai parinkta uniforma parodo ne tik jos socialinį statusą, bet yra aliuzija, nuoroda įsprausto į rėmus žmogaus, karštligiškai besistengiančio ištrūkti iš likimo gniaužtų, situaciją.
Spektaklio kūrėjų komanda dar labiau išsiplečia, kai šalia režisieriaus Badri, dailininkės Giedrės, aktorės Margaritos ir aktoriaus Donato Žilinsko, scenos techniko Alvingo, prisijungia apšvietimo režisierius Sergej Simonenko (Seržas) ir garso režisierius Mindaugas Drimba. Vizualinius efektus sustiprina ypatingas apšvietimas, kuris ne tik išryškina tai, kas formuoja žiūrovų nuotaiką, bet reikiamu momentu, naudojant įvairių spalvų ir intensyvumo filtrus, paslepia tai, ko žiūrovui nereikia matyti. Šviesos kryptis, intensyvumas, spalvos kinta galybę kartų. Matomą scenoje vaizdą apšvietimo režisierius sustiprina vėjo bei rūko efektais, kurių pagalba žiūrovas dar giliau įtraukiamas į spektaklio veiksmą.
Spektaklyje daugybė jautrių, trapių dramaturginę įtampą keliančių scenų, kurios sintezėje su garsu paryškinamos ir paaštrinamos, dar labiau pakelia emociją ir neleidžia atsikvėpti nė sekundei, priversdamos žiūrovą įsilieti į spektaklio erdvę.
Pasiteiravus režisieriaus, kaip glaustai jis apibūdintų spektaklio pagrindinę idėją, jis atsakė lakoniškai: „Gyvenimas visuomet nugali mirtį“.

Antrasis teatrų festivalis „TEATRadimai 2020“
Pernai įvyko Tarptautinis jaunimo teatrų festivalis „Teatras — tautos sparnai 2019“, Žemaičių vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800 metų jubiliejui.
Pasak režisieriaus Donato Žilinsko, šiemet irgi buvo sumanyta rengti Tarptautinį teatrų festivalį, bet sukliudė pandemijos grėsmė. Vadinasi, turėsime tik Respublikinį teatrų festivalį. Jis vyks nuo rugsėjo 20-osios iki 27-osios.
Teatro direktorė pasidžiaugė, kad festivalį parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Telšių rajono savivaldybė.
Rugsėjo 20 d. 16 val. — Festivalio atidarymas prasidės Šilalės kultūros centro muzikinio teatro kolektyvo spektakliu-muzikine improvizacija „Eliza“, pagal G.B. Shaw pjesę „Pigmalionas“, F.Loewe muzika. Režisierius A.Kazlauskas.
Rugsėjo 21 d. 18 val. — Anykščių kultūros centro teatras E.Griškovec „Miestas“. Režisierius J.Buziliauskas (Kolonų salėje). 19.30 val. — Skuodo rajono kultūros centro Žemaičių teatras E.Untulio „Douk mums pakajo“. Režisierius E.Untulis.
Rugsėjo 22 d. 18 val. — Kauno rajono Ramučių kultūros centro Voškonių laisvalaikio salės teatras „Pasaka apie avį“, pagal I.Koloso pjesę. Režisierė H.Šumilaitė.
Rugsėjo 23 d. 18 val. — Telšių Žemaitės dramos teatras „Šventųjų gyvenimas“, pagal P.Cvirkos romaną „Frank Kruk“. Režisierius D.Žilinskas.
Rugsėjo 24 d. 18 val. — Telšių Žemaitės dramos teatras N.Basilija „Liftas“. Režisierius B.Tserediani.
Rugsėjo 25 d. 18 val. — spektakliai Žemaitės 175–osioms gimimo metinėms paminėti: Telšių Žemaitės dramos teatro teatrinis eskizas „Žemaitė susitinką Šekspyrą“, pagal K.Ostrausko pjesę. Eskizą režisuoja LMTA Klaipėdos fakulteto dramos režisūros studentas M.Drimba; Klaipėdos jaunimo teatras „Graži ir ta galinga“. Kūrybinė grupė: V.Kvedaravičiūtė, R.Latvėnaitė, I.Pakštytė, A.Zacharovaitė, M.Žemaitytė.
Rugsėjo 26 d. 13 val. — Klaipėdos Pilies teatras. P.Notte „Dvi poniutės į Šiaurės pusę“. Režisierius A.Vizgirda. 18 val. — Utenos kamerinis teatras „Paskutinis tylus džiaugsmas“, pagal J.Baltušį. Režisierius Š.Kunickas.
Rugsėjo 27 d. 15 ir 16.30 val. — Priekulės kultūros centro Ernsto Vilcherto teatras „Jonukas ir Grytutė“, pagal Brolių Grimų pasaką. Režisierius D.Savickis (Ant Telšių Zakso kalno. Nemokamas).
Festivalio spektaklių bilieto kaina — 3 Eur. Bilietus galite įsigyti teatro kasoje arba internetu ticketmarket.lt
Bilietų skaičius ribotas, kadangi vietoje anksčiau galėjusių teatre būti 300 žiūrovų, dabar jų dėl pandemijos tegalės būti 100.
„Viltingai laukiu rytojaus ir tikiu, kad ateityje viskas bus gerai. Laukiame žiūrovų ir dėkojame visiems, kurie myli teatrą“,— sakė teatro direktorė Ligita Liutikienė.

1 komentaras

  1. O kur kiti kūrybiniai darbuotojai? Gal jau išmėtė lauk. Kas čia pozuoja su žymiąja direktre. Žymi sakau dėl to, kad kažkaip neberado darbo savam mieste ir neva tai kels teatro lygį pas mus. Ar tikrai?

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.