Meras apie mokyklų tinklo pertvarką: tai ne mokyklų uždarymas, o žingsniai aukštesnės kokybės link

Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.

Sausio 28 d. įvykusiame Tarybos posėdyje buvo priimtas Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2024 metų planas, kuriuo siekiama sukurti aukštos kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą už valstybei ir savivaldybei prieinamą kainą.

Nesibaigiantis vaikų gimstamumo ir mokinių skaičiaus mažėjimas seniai tapo švietimui socialiniu iššūkiu, formuojančiu nuolatinius pokyčius švietimo sistemoje. Mokyklų tinklo pertvarka jau daugiau kaip dešimtmetį įgyvendinama nuosekliai, iš anksto suplanuotais etapais, visada numatant kiekvieno pokyčio finansinį pagrįstumą ir visapusį mokinių bei kiekvieno pertvarkos dalyvio saugumą. Taip išvengta daugybės neigiamų padarinių: didelės mokytojų bedarbystės, psichologinių vaikų adaptacijos problemų, mokyklų prieinamumo trukdžių (pvz., užtikrinant mokinių vežiojimą, maitinimą) staigaus finansinių išteklių poreikio ir žmogiškųjų išteklių nuostolio. Mokyklų tinklo optimizavimas niekada nebuvo suprastas tik kaip mokyklų uždarinėjimas: kasmet įsteigiamos po 2-4 naujos ikimokyklinės grupės ženkliai sumažino eiles į darželius, paskatino šeimas (ypač kaimo vietovėse) anksčiau pradėti vaikų ugdymą, mokyklose buvo steigiamos švietimo pagalbos pareigybės, į trūkstamas specialybes perkvalifikuojami mokytojai.
Šiuo metu rajono mokyklų tinklas yra pakankamai optimalus, bet vis dar mažėjant mokinių ir keičiantis kai kurioms valstybės švietimo politikos nuostatoms, pertvarkymų galima tikėtis ir toliau. Tiesa, kai kurie mūsų politikai pasisako, kad Telšių mieste jau dabar reikėtų uždaryti vieną mokyklą, bet kol kas, manau, rimto pagrindo ir svarių argumentų tam nėra.
Nuo 2024 metų Lietuvoje neturi likti specialiųjų mokyklų, o specialiųjų poreikių turintys mokiniai turi būti integruoti į kitas mokyklas. Šis procesas taip pat jau įsibėgėjęs: prieš 12-15 metų dalis specialiųjų poreikių vaikų jau mokėsi jų pasirinktose kitose mokyklose, o nuo 2017 m. vietoj dviejų specialiųjų mokyklų liko viena, kuri (Telšių Naujamiesčio mokykla) nuo šių metų rugsėjo 1 d. bus prijungta prie „Atžalyno“ progimnazijos ir taps jos skyriumi.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija į kitas mokyklas — ilgalaikis, nelengvas ir brangiai atsieinantis procesas, reikalaujantis profesionalaus požiūrio, priimant sprendimus ir planuojant pokyčius. Dabartiniu laikotarpiu iš 5968 mūsų vaikų ir mokinių 459 (7,7 proc.) turi pripažintų specialiųjų poreikių, o 364 (6,2 proc.) mokosi integruotai.
2021-2024 metų plane taip pat numatyta Buožėnų mokyklą-darželį pertvarkyti į mokyklą-daugiafunkcį centrą, nes mokyklos pastate vyksta ne tik švietimo veiklos, o Ubiškėje, likus tik darželinukams, siekiant įveiklinti tuštėjantį mokyklos pastatą, baigiama kurti stacionari vaikų poilsio stovykla, todėl nutarta pavadinti Ubiškės mokyklą-daugiafunkcį centrą tiesiog Ubiškės daugiafunkciu centru.
Mažėja mokinių ir Viešvėnų pagrindinėje mokykloje. Todėl palaipsniui (nebeformuojant 9 klasės) nuo 2023 metų ši mokykla taps „Kranto“ progimnazijos skyriumi. Įvykdžius šį planą, sutaupytos lėšos bus reinvestuojamos į ugdymą: gerinti ugdymo aplinką ir siekti aukštesnės ugdymo kokybės. (Telšių r. sav. inf.)

4 Komentarai

    • Śio”gaspadoriaus”palaiminimu jau turim liūdnas pasekmes mokyklų reformoje-Eigirdžių mokykloje,deja buvusioje,kaip našlaitei einančiai per rankas…peršaldyta vamzdynas ir 30 radijatorių.BET.Nėra to blogo kas neišeitų į gerą-seniūnas su chebrą skaičiuoja pelną gautą už metalo laužą!!!

  1. Lūdnas vaizdelis – rajonas duobėje kasasi, uždaro mokyklas, sutaupytus pinigus taško į kairę ir į dešinę savo partinukų veikloms finansuoti. Kur čia ugdymo kokybė?

Komentarai nepriimami.