Kuriozas: žemaičių kalbą išsaugoti žemaičius kviečia bendrine kalba parašytu tekstu

Nors rajone apstu ekonomikos, socialinių bei kitų problemų, o Savivaldybėje viešasis administravimas neretai kelia nemalonią nuostabą, gąsdina prasivėrusios landos korupcijai, Savivaldybės tarybos nariai, į tai nekreipdami dėmesio, nestokoja kitokių iniciatyvų. Štai Tarybos narys Algirdas Žebrauskas pasiūlė surengti Savivaldybės tarybos kolegijos posėdį „dėl žemaičių kalbos vartojimo“.

Alvydas Ivoncius

Kalta… nepriklausoma Lietuva
Vietos ūkio komitete diskutuoti dėl žemaičių kalbos vartojimo pasiūlė ne A.Žebrauskas, o Algirdas Bacevičius. Komitetas įpareigojo A.Žebrauską merui parengti raštą. A.Žebrauskas į merą, Tarybą kreipėsi komiteto ir Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo vardu.
A.Žebrauskas savo rašte primena, kad 2020 m. rugsėjo 9 dieną Telšiuose įvykusioje Žemaičių kongreso tarptautinėje konferencijoje „Žemaičių kalba ir istorija“ priimtos kelios rezoliucijos. Viena rezoliucija kreipiamasi į Prezidentą, Seimą, Vyriausybę prašant „nutraukti žemaičių kalbos ignoravimą ir imtis neatidėliotinų, nuoseklių, ilgalaikių priemonių unikalios, gyvos žemaičių kalbos įteisinimui, išsaugojimui ir grąžinimui į oficialią valstybės gyvenimo erdvę“.
A.Žebrausko rašte teigiama, kad 1918 metais atkūrus Lietuvos valstybę „politiniais sumetimais“, „įgyvendinant unitarinės valstybės kūrimo politiką, pradėta vykdyti nuosekli Europos istorinės žemės Žemaitijos (…) tikslinė niveliacijos politika“. Iš A.Žebrausko rašto galima suprasti, kad neva kažkas „vardan išorinių grėsmių“ XX amžiaus pradžioje paaukojo Žemaitijos tapatybę.
Taigi, anot A.Žebrausko, žemaičių kalbos marinimas pradėtas nepriklausomoje Lietuvoje. O kaip būta carinės Rusijos okupacijos metais? Nei lietuvių, nei žemaičių kalbos (arba tarmė) nieku gyvu neturėjo jokio oficialaus statuso.

Dar blogiau: buvo uždrausta raštija lotyniškais rašmenimis. Prasidėjo spaudos draudimo laikotarpis. Lietuvių kalba valstybinės kalbos statuso neturėjo iki pat nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1918 metais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais šimtmečiais valstybinė kalba buvo rusėnų, kuria rašyti oficialūs valstybės dokumentai. XVII amžiaus pabaigoje įsigalėjo lenkų kalba, kuri, išstūmusi rašytinę rusėnų kalbą, ėmė dominuoti valstybėje, tapdama net kasdiene valdančiojo sluoksnio — bajorijos — kalba.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 13 (10325)

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.