Priartėjus tragedijos sukakčiai, susirūpino Rainių koplyčios remontu

Telšių rajono savivaldybė, panašu, tik šiemet suskato rūpintis Rainių tragedijos 80-mečio minėjimu. Nors renginiai turėtų vykti birželio mėnesį, meras Kęstutis Gusarovas tik vasario 12 dienos raštu kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, prašydamas Rainių kančios koplyčios remontui skirti pinigų.

Alvydas Ivoncius

Prašo apvalios sumos
Vyriausybės kanceliarija kovo 3 dienos raštu pranešė, kad Kultūros ministerija kartu su susijusiomis institucijomis informuos apie galimybę prisidėti, organizuojant Rainių žudynių 80-ųjų metinių įamžinimą ir aktualizavimą.
Meras savo rašte Vyriausybės kanceliarijai teigė, kad Savivaldybė, remontuojant koplyčią, prisidėtų 20 procentų pinigų. O iš viso pagal Vyriausybės kanceliarijai pateiktą objektinę sąmatą reikėtų 109 tūkst. eurų.
Dabar turime kovą. Gal šį mėnesį Savivaldybė ir sulauks Kultūros ministerijos atsakymo. Bėda ta, kad ministerija tikriausiai jau suplanavusi savo išlaidas. Beje, kaip ir mūsiškė Savivaldybė, kadangi patvirtino rajono biudžetą.
Į Vyriausybę ar Kultūros ministeriją reikėjo kreiptis dar pernai. Bet, panašu, Rainių koplyčia prisiminta tik šiemet, kaip ir pati skaudi sukaktis.
Jei bus skirta pinigų, reikės surengti viešųjų pirkimų konkursą. Tai vėlgi užtruks. Remonto darbams daug laiko neliks. Pagal objektinę sąmatą, 5 tūkst. 444 eurų reikėtų langams ir mediniams baldams nudažyti, vidaus patalpų remontui prireiktų 12 tūkst. eurų. Numatoma įrengti pėsčiųjų taką nuo automobilių aikštelės iki koplyčios, o tai kainuotų apie 19 tūkst. eurų. Apie 19 tūkst. eurų reikėtų apšvietimui sutvarkyti. Dar esama smulkesnių statybinių darbų išlaidų.
Gal ir įmanoma spėti tuos darbus atlikti, aišku, ne Respublikos gatvės remonto tempais. Tačiau štai kas: toje pačioje sąmatoje rašoma, kad 50 tūkst. eurų reikia freskoms nuvalyti ir restauruoti.

O čia jau ne statybinių darbų „šturmas“. Restauruoti freskas — kruopštus, ilgas darbas. Ir netinka šiam darbui bet kuris „dailiokas“. Sakykime, tiek to — baigs po iškilmių.
Statybininkai Rainių koplyčioje dirbo ne taip seniai. 2016 metais rašėme, kad koplyčią remontavo statybininkai, sykiu ją paversdami savo medžiagų sandėliu.

Remontavo, bet informaciją slėpė
2016 metų rudenį pabandėme sužinoti, kokie darbai kiek kainavo. Tradiciškai atsitrenkėme į slapukavimo ir išsisukinėjimų sieną, nors, regis, domėjomės tikrai šventu objektu. Bet dėl pagarbos žuvusiesiems lyg ir nereikėjo nieko slėpti.
2016 metų rudenį prašėme Savivaldybės administracijos pateikti sąmatas.
Tuometis Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gintautas Lukauskas mums atsakė: „Darbai buvo įsigyti pagal projektavimo užduotį, KPD Telšių skyriaus sąlygas, todėl prie pasiūlymo reikalauta pateikti įkainotų veiklų sąrašą (prisegu pasiūlymą), o ne darbų sąmatas.“
Taigi turėjome naiviai patikėti, kad nebūta jokios darbų sąmatos. Todėl įdomu, ką ir kaip, už kiek turėjo daryti statybininkai? Negi jiems buvo pasakyta: suremontuokite fasadą, laiptus. O konkrečiai: ką ir kaip? Kiek reikėjo kvadratinių metrų fasado suremontuoti, kokiomis medžiagomis ir panašiai? Ir kiek tai kainavo, koks buvo fasado vieno kvadratinio metro įkainis? Šie klausimai liko be atsakymų, nors remontuojama buvo Rainių koplyčia.
2016 metais pateiktame įkainotų veiklų sąraše buvo nurodomos tik bendros kainos: fasado remonto — 21 tūkst. 284, projekto parengimo — 1 tūkst. 557, laiptų remonto — 6 tūkst. 663, elektros remonto — 3 tūkst. 208 eurai. Iš viso Rainių koplyčių remontas kainavo 39 tūkst. 583 eurus su PVM.
2016 metais prašėme dar kartą pateikti informaciją, kiek ir kokie darbai kainavo. Savivaldybės administracija, užuot atsakiusi, „užsisiuvo lūpas“. Kažkodėl vėl buvo stengiamasi slėpti informaciją. Kodėl? Kad negalėtume matyti, už kokius fasado ir laiptų remonto darbus sumokėti pinigai? Beje, sužinojome, kad esą statant koplyčią, granitinės pakopos buvo sudėtos… ant smėlio. Todėl teko išbetonuoti laiptus. Vadinasi, koplyčios statytojai supylė krūvą smėlio, suformavo pakopas ir uždėjo ant jų granitines plokštes?

Šiemet — ir kitų tragedijų sukaktys
Rainiuose, Geruliuose ir kitose rajono vietose 1941 metais buvo sušaudyti tūkstančiai žydų. Tai — siaubingo masto tragedija. Telšių getas buvo likviduotas 1941 metais, prieš Kūčias Rainiuose sušaudant 500 moterų ir merginų. Ar šios sukaktys bus kaip nors paminimos, ar mums rūpi tik vien tautiečių, o ne apskritai Lietuvos gyventojų tragedijos.