Telšių rajono savivaldybės administracija susigalvojo, kad informacijos galima neteikti prisidengiant „nevieša funkcija“. Tiesa, tas figos lapelis „gėdai pridengti“ aktyviausiai buvo naudojamas, kai Savivaldybės administracijai vadovavo ankstesnis direktorius. Iš tikrųjų toji „nevieša“ funkcija gali tapti ir piktnaudžiavimu, siekiant nuo visuomenės nuslėpti tai, kuo kažkodėl viešai pasigirti nenori kai kurie politikai ar valdininkai.
Alvydas Ivoncius
„Išradimas“ nebepatinka rajono „valstiečiams“
Pirmą kartą su aiškinimu, kad Savivaldybės administracijos kai kuri veikla „nėra viešoji funkcija“, teko susidurti praėjusių metų vasarą, kai paprašėme pateikti tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus Imanto Motiejūno raštą merui Kęstučiui Gusarovui.
I.Motiejūnas savo rašte prašė sudaryti komisiją ir ištirti kažkokias dokumentų tvarkymo Savivaldybės administracijoje aplinkybes. Mūsų žiniomis, tai buvo susiję su tuo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino I.Motiejūną nusižengus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui, kadangi jis vertino savo žmonos, „Ateities“ progimnazijos direktorės, darbą. Paskui neva atsiradęs buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Žebrausko pasirašytas vertinimas. Ne visiškai aišku, ko norėjo I.Motiejūnas ir kurių galų K.Gusarovas sudarė komisiją.
Prašėme K.Gusarovo atsiųsti I.Motiejūno raštą. Prašėme ir paties I.Motiejūno. Šis net neatsakė į prašymą, o K.Gusarovas išaiškino, kad jo sudarytos komisijos išvada I.Motiejūno nėra Savivaldybei „priskirta viešoji funkcija“. Kitaip sakant, tai neva kontoros vidinis reikalas, o visuomenei apie juos negalima žinoti. Klausimas kitas: o kokie teisės aktai draudė pateikti prašomą informaciją? Manytume, jokie. Tiesiog norėta kai ką nuo visuomenės nuslėpti. Vengimas teikti informaciją, atsakyti į klausimus, neišsamios informacijos teikimas arba atsisakymas ją teikti labai ryškiai švietė mero K.Gusarovo ir tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus I.Motiejūno veikloje. Tiesa, meras dažniausiai pasistengdavo atsakyti, nors neretai jo atsakymai neatitikdavo klausimo turinio, ką tyrimo išvadoje pripažino ir Seimo kontrolierius. Tokie dalykai kartu su „nevieša funkcija“ nupučia visas politikų kalbas apie „skaidrumą“, „skaidrumo vėliavas“.
Keisčiausia, kad šiemet rajono „valstiečiai“ piktinosi, jog negauna darbo grupės, tyrusios, ar Savivaldybės tarybos nario Sigito Motuzo duktė pagrįstai galėjo dirbti psichologe, išvados. „Valstiečiai“ galėtų pasikonsultuoti su I.Motiejūnu, kuriuo labai pasitiki, ir sužinotų, kad tokia išvada nepriklauso Savivaldybės „viešajai funkcijai“, kitaip sakant, yra kontoros vidinis reikalas.
Ponai šiuo atveju girtis nenorėjo
Kitą sykį su ta „nevieša funkcija“ susidūrėme, kai paprašėme, jog Savivaldybės administracija pateiktų duomenis, kiek sumokėta advokatams už skundų rašymą prieš „Kalvotąją Žemaitiją“. Valdininkai nenorėjo atskleisti, kiek išleista pinigų pagal tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus I.Motiejūno pasirašytą sutartį su advokatų bendrija. O ką čia slėpti? Kad brangiai apmokami advokatai rašė už K.Gusarovą ir I.Motiejūną skundus? Šiaip šie ponai mėgdavo tuoj pat pasigirti, jei dalyvaudavo kokiame renginyje, fotografavosi prie asfaltuojamų gatvių ir panašiose vietose. Kam prisidengti „nevieša funkcija“, kai galėjo kuo plačiau paskelbti: dėl to straipsnio advokatai už šimtus eurų parašė skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai, o dėl kito straipsnio — Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Šiuo atveju, atsisakius pateikti informaciją, kiek sumokėta advokatams, keistai atrodo K.Gusarovo aiškinimas, kad advokatai skundus rašė „Savivaldybės naudai ir interesams“. Jei taip, tai ko vengiama viešai paskelbti, kiek advokatų veikla „Savivaldybės naudai ir interesams“ kainavo?
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 21 (10333)