Telšių „Kranto“ progimnazijos bendruomenė paminėjo švietimo įstaigos 40-ies metų jubiliejų, kurį turėjo minėti praėjusių metų rudenį, tačiau dėl karantino apribojimų iškilminga šventė neįvyko. Šalia progimnazijos esančioje pievelėje šurmuliavo didelis būrys moksleivių, mokytojų, garbių renginio svečių, atstovaujančių Telšių miestui.
Justina Lukošienė
Renginį vedė Etninės kultūros globos tarybos specialistė Žemaitijos regionui Agnė Jakavičiutė, kuri pasidžiaugė, jog po 15 metų stovi šalia mokyklos, kurioje prasidėjo jos gyvenimo istorija. „Kiekvienas dirbantis, dirbęs, besimokantis kuriate šios įstaigos istoriją. Labai dėkoju daugeliui čia sėdinčių mokytojų, kurių dėka šiandien esu toks žmogus, koks esu. Kiekvienas esate svarbus mano širdyje“,— sakė Agnė Jakavičiutė.
Po to savo sveikinimo žodį tarė „Kranto“ kapitonė — progimnazijos direktorė Irena Daubarienė, kuri neslėpė džiaugsmo, kad „Kranto“ bendruomenė po daugelio mėnesių gali kartu nevaržomai švęsti ypatingą sukaktį. Įstaigos vadovė akcentavo, kad dabar švietime yra aktualus patirtinis mokymasis, todėl į savo sveikinimą įpynė patirtinį pavyzdį, pakviesdama progimnazijos pirmokę Dominyką. „Lygiai 1980-ųjų metų rugsėjo 1-ąją aš pati buvau pirmokė, tik Viešvėnų vidurinėje mokykloje. Šiandien Dominyka baigia pirmą klasę, taigi mūsų amžiaus skirtumas rodo „Kranto“ amžių, tarp kurio yra kelios kartos, kurios jungia „Krantą“,— išdidžiai konstatavo Irena Daubarienė.
Prieš pasisakant kitiems svečiams, renginio vedėja Agnė Jakavičiutė pasinaudojo savo privilegija ir įteikė gėlių puokštę savo pirmajai mokytojai Dinai Margalikei bei visiems susirinkusiems šventės dalyviams padovanojo muzikinį kūrinį. Tęsiant sveikinimų ceremoniją, prelatas Juozas Šiurys pasveikino Telšių „Kranto“ progimnazijos bendruomenę su 40-uoju įstaigos jubiliejumi ir palinkėjo susirinkusiam jaunimui, kad šis kiekvienais metais, žingsniuodamas į naują klasę, atrastų patį geriausią krantą gyvenime, kuriame galėtų kurti savo laimę ir ateitį. LR Seimo narys Valentinas Bukauskas džiaugėsi matydamas pievoje tiek daug mokinių, kuriuos palygino su po lietaus gausiai dygstančiais grybukais, bei prisiminimais nusikėlė į savo mokyklinius metus. „Šiemet sukanka 40 metų ir man, kai baigiau tuometę Tryškių vidurinę mokyklą, dabar — Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnaziją. Kad ir kokioj mokykloj bebūčiau, visuomet sugrįžtu į savo mokyklą. Man mokytojai įdėjo jėgos, žinių, minčių, troškimo, tad linkiu, kad visos jūsų svajonės, kurias šiandien turite, išsipildytų“,— kalbėjo Valentinas Bukauskas bei palinkėjo progimnazijos administracijai ir mokytojams sveikatos, stiprybės. Taip pat savo iniciatyva įteikė padėkas direktorės pavaduotojai ugdymui, lietuvių kalbos vyr. mokytojai Daivai Saplinskienei, dorinio ugdymo mokytojai metodininkei Astai Nagienei, matematikos vyr. mokytojai Laimai Stulpinienei, lietuvių kalbos mokytojai metodininkei Genovaitei Juškienei, direktorės pavaduotojai ugdymui Akvilei Bukinienei bei lietuvių kalbos mokytojai metodininkei Gražinai Jankauskaitei. Pasveikinti „Kranto“ bendruomenės atvyko ir Telšių rajono savivaldybės atstovai — meras Kęstutis Gusarovas, Administracijos direktorius Tomas Katkus ir mero pavaduotojas Mantas Serva. Rajono meras palinkėjo įkvėpimo, suinteresuotumo mokytis, stiprios bendruomenės ir prasmingų darbų. Jam antrino Mantas Serva, linkėdamas, kad visi mokiniai siektų tik geriausių mokymosi rezultatų, o Administracijos direktorius Tomas Katkus tiesiog palinkėjo būti savimi ir padėkojo progimnazijos kolektyvui, kad mokykla yra gyva savo prasmingomis veiklomis. Savivaldybės vadovai įteikė simbolinę dovaną — Žemaitijos vėliavą, kuri, pasak jų, įkvėptų visą bendruomenę ir toliau kurtų sėkmingą progimnazijos istoriją Žemaitijos sostinėje, taip pat šventės dalyviams padovanojo per 500 porcijų ledų.
Švenčiant progimnazijos 40-ąjį jubiliejų, už profesionalumą, ilgametį ir kūrybišką darbą vardinės Telšių rajono savivaldybės mero Kęstučio Gusarovo padėkos buvo įteiktos progimnazijos muzikos mokytojai metodininkei Valderezai Laurinavičienei ir pradinių klasių mokytojai metodininkei Daliutei Mikintienei. Tądien taip pat savo gimtadienį šventė Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė, kuri atvyko kartu su Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu Gediminu Gudu. „Krantas man asocijuojasi su namais, į kuriuos visada gera grįžti, tai gali būti tas atspirties taškas, nuo kurio mes plaukiame į gilesnius vandenis. Noriu palinkėti, kad jūs atsispirtumėte stipriai krante, plauktumėte į kuo gilesnius vandenis ir pasiektumėte savo svajones bei lūkesčius“,— sakė Lina Leinartienė. Gediminas Gudas įteikė obelį, kurios rudeniniai vaisiai bus skirti mokiniams, žengiant naujuose mokslo metuose ir įgyjant naujų žinių. Renginyje taip pat apsilankė ir Telšių švietimo centro darbuotojos, kurios padėkojo bendruomenei už geranorišką bendradarbiavimą, pasidalinimą įkvėpiančiomis idėjomis ir sumanymais bei palinkėjo sėkmės ateities planuose ir veiklose. Paskutinės savo žodį tarė Telšių „Kranto“ progimnazijos Tėvų tarybos narės, kurios įstaigai linkėjo būti ne tik mokslo ir žinių šventove, bet ir namais, į kuriuos be galo gera sugrįžti. Į šokių sūkurį visus įtraukė spalvingais tautiniais rūbais pasipuošęs Telšių „Kranto“ progimnazijos tautinių šokių kolektyvas „Ajerėliai“ (vad. D.Margalikė), o dainomis šventės dalyvius džiugino muzikinės laidos „Lietuvos balsas. Vaikai“ dalyviai Aistė Šepikaitė ir Elvitas Klimas. Taip pat svajingus ir nuotaikingus muzikinius akordus dovanojo JAZZ TRIO.
Malonu skaityti apie gražią gražaus mokyklos jubiliejaus šventę. Būtume ir mes, mokytojai, mokykloje dirbę ir nuo pirmosios jos dienos, ir atėję truputį vėliau, palikę gilokus pėdsakus jos veikloje,mokę dabartinių mokinių tėvelius ir senelius, išdirbę 25-39 metus, gyvai pasveikinę savo mokyklą, deja, neliko mums vietos tarp dabartinių bendruomenės narių ir labai garbių ir svarbių svečių, labai tikėtina, kad net nebuvome prisiminti ruošiantis minėjimui. Ir teisingai – ką gi iš mūsų, senstelėjusių ir nuvėsusių pensininkų beišpeši – atidirbot, atarėt, ir tūnokit sau ramiai. Kas kita garbūs svečiai, va ir dovanų kokių didelių atnešė! Gyvuok toliau, mūsų mokykla, o vadovėms ar vairininkėms linkim išlikti amžinai jaunoms, energingoms ir niekada nepajusti užmiršimo skonio.
Malonu skaityti apie gražią gražaus mokyklos jubiliejaus šventę. Būtume ir mes, mokytojai, mokykloje dirbę ir nuo pirmosios jos dienos, ir atėję truputį vėliau, palikę gilokus pėdsakus jos veikloje,mokę dabartinių mokinių tėvelius ir senelius, išdirbę 25-39 metus, gyvai pasveikinę savo mokyklą, deja, neliko mums vietos tarp dabartinių bendruomenės narių ir labai garbių ir svarbių svečių, labai tikėtina, kad net nebuvome prisiminti ruošiantis minėjimui. Ir teisingai – ką gi iš mūsų, senstelėjusių ir nuvėsusių pensininkų beišpeši – atidirbot, atarėt, ir tūnokit sau ramiai. Kas kita garbūs svečiai, va ir dovanų kokių didelių atnešė! Gyvuok toliau, mūsų mokykla, o vadovėms ar vairininkėms linkim išlikti amžinai jaunoms, energingoms ir niekada nepajusti užmiršimo skonio. Malonu skaityti apie gražią gražaus mokyklos jubiliejaus šventę. Būtume ir mes, mokytojai, mokykloje dirbę ir nuo pirmosios jos dienos, ir atėję truputį vėliau, palikę gilokus pėdsakus jos veikloje,mokę dabartinių mokinių tėvelius ir senelius, išdirbę 25-39 metus, gyvai pasveikinę savo mokyklą, deja, neliko mums vietos tarp dabartinių bendruomenės narių ir labai garbių ir svarbių svečių, labai tikėtina, kad net nebuvome prisiminti ruošiantis minėjimui. Ir teisingai – ką gi iš mūsų, senstelėjusių ir nuvėsusių pensininkų beišpeši – atidirbot, atarėt, ir tūnokit sau ramiai. Kas kita garbūs svečiai, va ir dovanų kokių didelių atnešė! Gyvuok toliau, mūsų mokykla, o vadovėms ar vairininkėms linkim išlikti amžinai jaunoms, energingoms ir niekada nepajusti užmiršimo skonio.