Sakoma, vienu šūviu dviejų zuikių nenušausi. Tačiau, kalbant apie artėjantį šildymo sezoną, gyventi, dirbti ar mokytis šiltoje, komfortiškoje aplinkoje, o tuo pačiu ir sumažinti energijos vartojimą — paprasčiau, nei atrodo.
Paprasti būdai tausoti šilumą
Bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ technikos direktoriaus Ruslano Rimkaus teigimu, yra aibė paprastų priemonių, kurių gali imtis kiekvienas: tiek gyventojai, tiek ir mokyklos, prekybos, paslaugų ar kitos įmonės ir įstaigos.
„Pavyzdžiui, efektyviau naudoti šilumos energiją ir sutaupyti gali padėti durų užsandarinimas, senų langų pakeitimas naujais sandaresniais. Gerų rezultatų gali duoti ir balkonų bei lodžijų įstiklinimas. Be to, balkonuose pravartu po grindimis pakloti izoliacinės medžiagos sluoksnį. Tai sumažina šalčio patekimą iš lauko į patalpos vidų, o kartu ir šilumos energijos poreikį“,— pataria R. Rimkus.
Šaltuoju metų laiku visuomet reikėtų uždarinėti ir laiptinės duris, nepalikti pravirų langų ir juos taip pat užsandarinti. Taip šaltis iš laiptinės per sienas nesiverš į patalpas, o ir pačių laiptinių šildymui prireiks mažiau energijos.
Mažesnį šilumos poreikį gali lemti ir tokie paprasti, beveik nieko nekainuojantys sprendimai kaip už radiatoriaus esančio sienos ploto padengimas šilumą atspindinčia plėvele ar specialios izoliacinės medžiagos sluoksniu. Tokiu būdu daugiau šilumos bus nukreipiama į patalpos vidų ir joje taps šilčiau.
Netikėti pagalbininkai — žaliuzės ir vėdinimas
Rekomenduojama neužstatyti radiatorių dideliais baldais ar dekoratyvinėmis grotelėmis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Be to, artėjant šildymo sezonui, visada reikia patikrinti, kad radiatoriuose nebūtų oro, nes net ir nedidelis kiekis oro neleidžia jiems gerai ir vienodai įšilti.
Dar viena priemonė, kuri padės išsaugoti daugiau šilumos patalpose — lauke spaudžiant didesniam šalčiui, nuleisti pakeliamas žaliuzes. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.
Be to, labai svarbu ir patalpų vėdinimas, tik tai derėtų daryti plačiai atveriant langus trumpam laikui. Taip iš patalpų pašalinama susikaupusi drėgmė, o kartu jos neatšąla tiek, kiek langus pravirus laikant ilgą laiką.
Didžiausia nauda — renovacija
Ekspertų vertinimu, didžiausią taupymo efektą senuose pastatuose leidžia pasiekti kompleksinė renovacija. Apšiltinus pastato išorę ir kartu sutvarkius vėdinimo sistemas, modernizavus šilumos punktą, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, galima ženkliai sumažinti šilumos vartojimą ir sąskaitas už šildymą.
„Atlikus šilumos suvartojimo analizę Telšių tipiniuose daugiabučiuose prieš renovaciją ir po jos, matome didelį skirtumą. Šilumos poreikis dažniausiai sumažėja apie 50 procentų“,— akcentuoja R. Rimkus. Tačiau kompleksinė renovacija nėra vienintelis būdas taupyti energiją. Ekspertų vertinimu, trečdaliu sumažinti išlaidas gali padėti mažoji renovacija, kuriai iki kitų metų vasario skiriama valstybės parama. „Senesnės statybos namuose šildymo sistema yra išbalansuota, dalis patalpų yra peršildomos, o kitose — per šalta. Nepaisant to, už šilumą gyventojai moka vienodai. Šią problemą gali padėti išspręsti mažoji renovacija, apimanti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Kartu galima įrengti ir individualų šilumos reguliavimą. Tai leidžia šilumą naudoti pagal savo poreikius ir mokėti už tiek energijos, kiek suvartojama“,— sako filialo technikos direktorius.
Dėl mažosios renovacijos į Būsto energijos taupymo agentūrą gali kreiptis pastatų administratoriai. Pagal numatytą priemonę galima gauti iki 30 proc. finansavimą.
Kuriuo keliu sukti?
Įmonėms ar įstaigoms nuspręsti, kurį energijos taupymo kelią pasirinkti, gali padėti pastato energetinis auditas. „Atliekant energijos vartojimo auditą nustatomos silpnosios pastato šilumos sistemos grandys. Kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip mažinti energijos sąnaudas“,— sako R. Rimkus ir pabrėžia, kad, norint atlikti energijos vartojimo auditą, reikia kreiptis į atestuotus ekspertus, kurie gali atlikti visapusišką analizę.
Kaip sako lietuvių liaudies patarlė, roges ruošk vasarą. Tinkamai pasiruošus šaltajam sezonui, patalpos, kuriose teks praleisti daugiau laiko, bus komfortiškesnės ir sveikesnės darbui, mokymuisi bei poilsiui. O kiekvienas sutaupytų energijos išteklių procentas bus asmeninis indėlis į švaresnę aplinką ateities kartoms.
