„Knygas skaitančiųjų veidai šviečia ir per kaukes“

Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Bibliografinio aptarnavimo skyriaus vedėja Julita Švėgždavičienė bendravo su telšiškiais knygų autoriais Irena Radziene ir Stasiu Kasparavičiumi.

Tai pastebėjo žinomas Lietuvoje vaikų rašytojas Vytautas Račickas, atvykęs į tradicinę — jau penktąją — knygų mugę, kurią suorganizavo Karolinos Praniauskaitės biblioteka. Nors dėl koronavirusinės pandemijos lankytojų veidus dengė kaukės, tai netrukdė sklisti abipusiam — rašytojų ir skaitytojų — nuoširdumui.

Visus susirinkusius pasveikino bibliotekos vadovė Vida Urnikienė, Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Tarvainytė, Telšių YAMAHA muzikos mokyklos moksleivės ir mokytojos Valdareza Laurinavičienė, Alina Gintalienė.
Su knygų mėgėjais taip pat bendravo telšiškė pedagogė Irena Radzienė (neseniai išleidusi daugiau kaip keturiasdešimt metų rinktą ir sudarinėtą „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodyną“), Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojos Donata Kazlauskienė ir Loreta Norvaišienė lankytojus kvietė susipažinti su muziejaus išleistais leidiniais ir jų įsigyti, dalyvavo leidyklų „Raidynėlis“, „Gelmės“, „Charibdė“ atstovai.
Vyko du mažųjų skaitytojų susitikimai su rašytojais.
Rašytojas Vytautas Račickas nuoširdžiai pasikalbėjo su Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos trečiokais ir jų mokytojomis Birute Narmontiene, Ingrida Batavičiene.
V.Račickas supažindino su naujausiomis savo knygomis. Viena iš jų — „Juzulio istorijos“ — jau trisdešimt devintoji autoriaus kraitėje. 27 trumpų istorijų knyga vaikams ypatinga tuo, kad joje pagrindinis veikėjas prabyla įvairiomis tarmėmis: ir žemaitiškai, ir dzūkiškai, ir aukštaitiškai. Jis keliauja laiku ir erdvėje, atsidurdamas vis kitoje Lietuvos vietoje (Klaipėdoje, Plungėje, Telšiuose, Šilalėje ir kt.).
Kita nauja rašytojo knyga — „Tikras vyras“ — skirta jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Ji padės skaitytojui suvokti, regis, labai paprastą dalyką — kur tikras vyriškumas, o kur menamas. Ir ką reiškia būti vyru netgi tada, kai esi dar vaikas.
Viena mylimiausių ir populiariausių vaikų poečių Zita Gaižauskaitė Vaikų literatūros skyriuje susitiko su Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos antrokais ir jų mokytoja Kristina Būtiene.
Daugelis poetės knygelių skirtos ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams ir tarp jų yra itin populiarios. Ji — retas pasišventimo pavyzdys: meilė literatūrai ir vaikams paženklino jos nesibaigiančias keliones per visą Lietuvą, lankant atokiausias bibliotekas, mokyklas, pradinių klasių mokinukus. Knygelių veikėjai — sraigė, nešanti savo namelį, šokančios varlės, smuikuojantis žiogas, lapė, voras, žaltys… Eilėraščiuose galite sutikti ir uodą, kuris musę prausė, ir kalbantį medį, voveraitę bei daugybę girios gyventojų. Daug proginių eilių apie Velykas, Kalėdų eglutę…
Knygą „Ceklio žemės pilių lobiai“ pristatė jos sudarytoja Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Irma Kontautienė. Ši knyga skirta entuziastingiems keliautojams, trokštantiems susipažinti su Žemaitijoje esančiais piliakalniais. „Susimąsčiau: ar Telšiai turi knygą apie piliakalnius? Pasirodo, ne. Ir aplinkiniai rajonai nelabai. Todėl ėmiausi iniciatyvos parengti knygą apie Telšių apskrities piliakalnius“,— kalbėjo I.Kontautienė, pripažinusi, kad knygos sudarymas nebuvo lengvas. Iš pradžių leidžiamą knygą ketinta pavadinti paprastai „Telšių rajono piliakalniai“, tačiau, renkant medžiagą, aptikti atradimai įkvėpė leidinį pavadinti buvusios kuršių ir žemaičių žemės vardu „Ceklio žemės pilių lobiai“.
Ceklis — istorinė pietų kuršių žemė, kuriai priklausė dabartinė Skuodo rajono savivaldybės teritorija, didžioji dalis Kretingos, Mažeikių, Plungės, Telšių, dalis Rietavo ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijos.
Knygoje vaizdingai aprašomi net 37 Žemaitijos piliakalniai ir juose slypintys lobiai: Lietuvos archyvuose ir muziejuose saugomi autentiški mūsų senolių padavimai lietuvių ir žemaičių kalbomis, archeologiniai tyrinėjimai bei radinių saugojimo vietos.
Kūrėja, išeivijos tyrinėtoja, kultūrinių projektų koordinatorė Karolina Ušinskytė pristatė naują savo knygą apie Čikagos lietuvius „Atgal negrįžę“. Knygos pagrindas — autorės magistro baigiamasis darbas, apgintas Maltos universitete, papildytas naujais tekstais ir prisiminimais. („KŽ“ ir Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos inf.)

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.