Rašėme, kad Telšių rajono strateginės plėtros plane iškeltas uždavinys — Telšiai „de jure“ ir „de facto“ turi tapti Žemaitijos sostine. Kad Telšiai ja taptų, pirmiausia Žemaitija turi tapti valstybe. Regis, tai ne Telšių rajono politikų nosims. Ne joms ir Telšių, kaip Žemaitijos kultūros, švietimo, verslo centro, statusas. Kadangi Telšiai pagal tiesiogines užsienio investicijas atsilieka ne tik nuo Plungės, Mažeikių, bet ir nuo Rietavo, tikėtis demografinio rajono ir miesto nykimo sustabdymo beprasmiška. Užtat mūsų politikai nestokoja pagyrūniškumo ir vaikiškos pompastikos.
Alvydas Ivoncius
„De jure“ Žemaitijos sostinėje — demografinis nykimas
Telšius naujomis įmonėmis ir darbo vietomis jau gerokai lenkia Akmenės rajonas, kurio laisvojoje ekonominėje zonoje dygsta gamyklos, o mieste numatyta statyti daugiabučių kvartalą darbuotojams apgyvendinti. Tiesa, Telšiai auga individualiais namais, bet ne gyventojų skaičiumi, kuris grėsmingai mažėja. Tai konstatuojama ir rajono strateginės plėtros plane. Štai nuo 2016 iki 2020 metų emigravo 2 tūkst. 871, imigravo 1 tūkst. 504. Nuo 2016 iki 2020 metų iš rajono išvyko 6 tūkst. 72, atvyko 4 tūkst. 547 asmenys.
2016 metais Telšių rajone gyveno 43 tūkst. 59, o 2020 metais — 38 759 gyventojai: 9,99 procento mažiau nei 2016 metais. Deja, Telšių rajone, omenyje turint apskritį, gyventojų mažėjo daugiausiai. Per tą patį laikotarpį Mažeikių rajone gyventojų sumažėjo 7,29, Plungės — 8,13, Rietavo — 9,73 procento. Lietuvoje per minėtą laikotarpį gyventojų sumažėjo 3,33 procento. Taigi Telšiuose gyventojų per šešis metus sumažėjo dešimtadaliu. Tai — tragiškas demografinis rodiklis miestui, kuris neva veržiasi tapti „de jure“ ir „de facto“ Žemaitijos sostine.
Kadangi Telšiai neturi tapti „kaminų miestu“, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija puoselėjama ir be strateginio plano.
Strateginiame plane rašoma, kad rajone vidutiniškai gyventojų per metus sumažėja 860. O tai, sakykime, rajono mastu gyventojų skaičiumi didelis miestelis. Vadinasi, matome, kaip kartu mažėjant gyventojų skaičiui, senka ir strateginiame plane įvardintas „darbo jėgos fondas“, kurio sekimas ir skurdumas neabejotinai gali atbaidyti investuotojus ir apsaugoti Telšius nuo tapimo „kaminų miestu“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 10 (10421)

Realiai tai telšiškiai nereikalauja iš valdžios.
Bet mes galime didžiuotis, kad beviltiškiausios valdžios konkurse būtume absoliutūs čempionai.
Gerai bent tiek, kad meras ne konservatorius, o tai būtume jau su visais kaimyniniais rajonais susipykę, o Klaipėdai ir Vilniui uždėję sankcijas.