Tarybos nariams praverstų rajono bėdų sąrašėlis

Retas kuris Savivaldybės tarybos narys teikiasi lankytis rajono įstaigose ar bent paklausti, ko joms trūksta, kaip sekasi. Gal todėl Taryboje lengva ranka skirstomi pinigai dešinėn kairėn, dažnai net ne būtiniems reikalams. Jei Tarybos nariai netingėtų pasivažinėti po rajoną, tai suprastų, kam ir kodėl pirmiausia reikia skirti pinigus.

Alvydas Ivoncius

Nieko nereikia, nes nori ramiai laukti pensijos
Savivaldybės biudžete kiekvienais metais dosniai atseikėjama valdininkijai, tačiau apie tai duomenų Savivaldybės administracija viešai skelbti nelinkusi. Negailima pinigų abejotinos naudos kai kurioms viešosioms įstaigoms, nė negalvojant, o gal ir be jų nieko blogo nenutiktų. Taip išleidžiami kasmet šimtai tūkstančių eurų. Tarsi Savivaldybė neturėtų kur dėti pinigų.
Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius vienur lankėsi, kitur skambino, domėdamasis, ko reikia seniūnijoms, mokykloms. Dažna reakcija būdavo tokia: „Mes sotūs, laimingi, šiltai aprengti“. Vienoje mokykloje ūkvedys, paklaustas, ką reikėtų sutvarkyti, net suirzo: jam iki pensijos liko vos keleri metai, ne tai dabar galvoje, nieko jam nereikia. „Ne tu čia svarbiausias, gal vaikams geresnių sąlygų reikia“,— atrėžė norinčiam ramiai pensijos sulaukti ūkvedžiui Tarybos narys.
Tad nemaža dalis įstaigų vadovų „vardan šventos ramybės“ vaizduoja, kad viskas gerai, nors taip ir nėra. Štai neseniai A.Bacevičiaus iniciatyva paaiškėjo, kad kai kuriose mokyklose prastas apšvietimas. Ir tai tęsėsi dešimtmečius. Gal todėl, kad mokyklų direktoriai taipogi norėjo ramiai laukti pensijos. Po kritikos „Kalvotojoje Žemaitijoje“ ir A.Bacevičiaus raštų, rajono valdžia pasirūpino keisti kai kurių mokyklų klasių šviestuvus.
Deja, tai ne vienintelis pavyzdys, rodantis, kad dažnai vietos valdžiai ir Savivaldybės tarybos nariams tokios problemos nerūpi.

Dėl sporto salės mokykla negavo higienos paso
Pasak A.Bacevičiaus, Luokės dailės ir muzikos mokykla įsikūrusi sename, seniai remontuotame pastate. Tačiau mokytojai teigė esantys viskuo patenkinti, nes tomis senomis grindimis dar jų seneliai ar proseneliai lakstė, nesvarbu, kad tinkas byra nuo lubų.
Ne kartą rašėme, kad ne prie vienos mokyklos reikia sutvarkyti aplinką. Pavyzdžiui, prie „Kranto“ progimnazijos takai atrodo tarsi po žemės drebėjimo. Regis, šiais metais pradės kažką daryti.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 15 (10426)