Fantazijos liejasi per kraštus: prie Germanto — „Vasiukai“

Parengta ir pristatyta Savivaldybėje garsiosios „Germanto vilos“ pritaikymo turizmo, sveikatinimo, rekreacijos poreikiams studija. Savivaldybė išleido krūvą pinigų, kad gautų storoką pluoštą teksto su lentelėmis ir „vizijomis“, kurios priskirtinos fantastinės literatūros žanrui.

Alvydas Ivoncius

Susigalvojo „triežerį“
Studiją sudaro apie 160 puslapių, kurių, kaip ir dera, daugiau nei pusė skirta įvairiausioms apžvalgoms, prisodrintoms statistikos duomenų. „Germanto vila“ neva tokia reikšminga, kad studijoje prireikė skyrelio „Geopolitinė/politinė aplinka ir teisiniai veiksmai“. Dešimtys puslapių skirta visokioms „aplinkoms“ aprašyti: gamtinei, ekonominei, socialinei, sporto, kultūrinei, technologinei.
Pradėkime nuo to, kaip studijoje įvertinti „Germanto vilos“ pastatai. Jie — nykstantys, susidėvėję, seniai neremontuoti, be to, neatitinka šiuolaikinių standartų. Paprastai sakant, niekam tikę ir bandyti juos kam nors pritaikyti — beprasmiška. „Germanto vilą“ 1990 metais baigė statyti Skaičiavimo mašinų gamykla, bet po to pastatai buvo menkai naudojami ir prižiūrimi. Pasenę ir tinklai: elektros, vandentiekio, nuotekų, šildymo. Pagal studiją, veiklą būtų galima plėtoti prie Germanto, Ilgio, Durbino ežerų, todėl ta teritorija įvardinta „triežeriu“.

Įvairių duomenų sankaupa
Praleiskime visokių „aplinkų“ aprašinėjimus su pateiktais duomenimis, kiek rajone yra kelių, ežerų, upių, miškų, kultūros paveldo objektų. Nekreipkime dėmesio ir į šūsnies įstatymų aprašinėjimą. Visai tai, manytume, kad studijoje būtų kuo daugiau teksto ir daugiau puslapių: juk storas dokumentas solidžiai atrodo. Vargu ar verta gilintis į studijoje pateikiamas „pasaulio ekonomikos tendencijas“ visų pirmiausia todėl, kad tos „tendencijos“ beviltiškai pasenusios dėl karo Ukrainoje, stiprėjančios atskirties tarp Rusijos ir likusios Europos dalies. Lygiai tas pats pasakytina ir apie studijoje pateikiamus lėkštus samprotavimus apie „Lietuvos ekonomikos tendencijas“.
Atsižvelgti į demografines tendencijas, norint prie Germanto ežero sukurti „poilsio“, „turizmo“ ir „sveikatinimo“ infrastruktūrą, aišku, reikia. Gali pastatyti ką nors, o paskui paaiškės, kad nė nėra tokių „srautų“, kokių tikėjaisi. Tačiau duomenys apie „verslumus“, „nedarbus“, „pajamas“ vėlgi tėra informacijos srautas puslapiams užpildyti, kadangi nežinia kada toje studijoje pateikiamos „fantastinės“ idėjos bus įgyvendinamos, todėl ir duomenys bus labai pasenę. Praleiskime ir „socialinę aplinką“ su duomenimis apie sergamumą tuberkulioze, erkių paplitimą.
Daug vietos skiriama „kultūrinei aplinkai“, aprašant paveldo objektus, kultūros įstaigas ir panašiai. Beje, čia pateikiama tokių duomenų, kurie nežinia kaip siejasi su „Germanto vilos“ pritaikymu „turizmui“ ir sveikatinimui. Pavyzdžiui, kiek Lietuvos muziejuose yra eksponatų, kiek Lietuvoje veikė kultūros srities „juridinių asmenų“.
Studijoje apstu duomenų, kiek Telšiuose viešbučių, kavinių, sporto klubų, sporto salių, stadionų, aikštelių. Apskritai, kaip ir kai kurios kitos studijos ar „planai“ ir šis „darbas“ vertingas vien dėl įvairių duomenų pateikimo vienoje vietoje.

Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 28 (10439)

5 Comments

  1. Lietuvos „geopolitinė studija“ mums kaštavo? Į „studiją“ neįtraukti labai svarbūs duomenys, kad rajone Antanai sudaro 6% vyrų, Petrai 4,5%, o Anuprai iš viso yra tik du! Pati pieningiausia karvė yra Paupių kaime ir duoda 3 viedrus baltojo aukso!

  2. Sausakimšas miestinis autobusas. Prie durų stovi iš visų pusių suspaustas diedukas. – Dėde, ar jūs lipsite?, – klausia moksleivis su kuprine. „Jeigu pasakysiu, kad lipsiu, teks išlipti, o man dar šmotas važiuoti. Jei pasakysiu, kad nelipsiu, piemuo pradės kabinėtis, kad ne vietoj stoviu. Žinia, kokie nūnai piemenys“, – galvoja diedukas. Gerokai pagalvojęs jis sako: – Nesvarbu, sūneli, lipsiu aš ar ne, svarbu, kad tu gerai mokytumeisi!“

Comments are closed.