Gyvenimas Švč. Mergelės Marijos globoje

Vencislava Gaudėšienė su savo sūnumi Antanu prie Švč. Mergelės Marijos statulos Karaliaus Mindaugo gatvės 37-ojo namo kieme.

Daugeliui telšiškių puikiai pažįstama Vencislava Gaudėšienė vakar — balandžio 8-ąją — pasitiko savo 100-ąjį gimtadienį. Garbią jubiliatę sveikino ne tik artimieji, dvasininkai, bet ir Telšių miesto bei rajono valdžios atstovai.

Algirdas Dačkevičius

Garbią Vencislavą pavyko pakalbinti jos 100-ojo gimtadienio išvakarėse. Žinoma, prieš tai drauge su ja ir sūnumi Antanu stabtelėta Karaliaus Mindaugo 37-ojo daugiabučio namo kieme, kur stūkso šios pamaldžios moters rūpesčiu atsiradusi Švč. Mergelės Marijos statula, bet apie jos istoriją kiek vėliau, nes laukė kelionė į ketvirtą aukštą. Stebėtina solidaus amžiaus moters sveikata, įveikiant daugybę laiptelių pakopų, kol atsiduri jos bute, kur šventais paveikslais nukabinėtos sienos, gausybė ir kitokių relikvijų — tiesiog butas-muziejus.
Kambario stalas nukrautas albumais, kur nuotraukose užfiksuota jos aktyvi bendruomeniškoji ir religinė veikla, bendravimas su dvasininkais. Ir viskas kruopščiai surašyta. Žvilgsnį patraukė dailiai surištas segtuvas su užrašu: „ISTORIJA. Telšių katedros ir mano (nuo 1946 iki 2017 m).“ Toliau parašas: Vencislava Gaudėšienė OFS, 2017 I 24. Segtuvo viršutiniame kamputyje dedikuota: Gerojo Sūnelio Antano šeimai.
Iš tikrųjų be sūnaus Antano Gaudiešiaus globos šiandien mamai būtų labai sunku gyventi. Telšiškiams gerai žinomas dainininkas, televizijos projektinių laidų dalyvis visuomet suranda laiko pasirūpinti savo mama. Jam ji — atkaklumo, įgyvendinant savo siekius, taip pat sąžiningumo pavyzdys. Pasak sūnaus, dirbdama „Masčio“ fabrike, iš ten nė siūlo neparsinešdavo, nes niekuomet jai net tokių minčių nekildavo.
Tapus Lietuvai nepriklausomai, 1991-ųjų metų vasarą, pamaldi moteris nutarė iš Nemenčinės parsivežti Švč. Mergelės Marijos statulą ir pasistatyti daugiabučio namo kieme. „Žinau, kad statula kainavo 7 tūkst. rublių, kurių apie pusę skyrė mama, o likusi suma pamaldžių žmonių buvo suaukota. Žinoma, statulą reikėjo patiems parsigabenti, todėl labai pravertė gerų žmonių parama. Vėliau, irengiant statulai vietą, pagelbėjo „Žemaitijos pienas“, o ypač verslininkas Valdas Knystautas. Šviestuvu geranoriškai pasirūpino tuometis Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas“,— pasakojo A.Gaudiešius.
Į pokalbį įsiterpusi mama pastebėjo, jog vienaip ar kitaip prisidėjo, kad jos iniciatyva Telšiuose iškiltų ar būtų suremontuoti penki kryžiai ar kiti religiniai paminklai.
Prie statulos Švč. Mergelei Marijai kiekvieną mėnesį rinkdavosi būreliai telšiškių, kur giedodavo giesmes, o nuoširdžioji Vencislava po to visus vaišindavo kava ar arbata su sumuštiniais bei kitais gardumynais. Sūnus Antanas prisiminė mamos daugybę suorganizuotų ekskursijų po šventas vietas.
Vencislavos kilni dvasinė veikla buvo žinoma ir toli už Lietuvos ribų — telšiškė palaikė ryšius su misionieriumi saleziečiu kunigu Albinu Margevičiumi, kilusiu nuo Laukuvos, kuris garsėjo savo misijų veikla Japonijoje, Tokijuje.
Pati Vencislava ir šiandien išlikusi ori bei geranoriškai nusiteikusi. Ji labai dėkinga savo mylimai mamytei, įskiepijusiai meilę Dievui, kurios dėdė buvo kunigas. Vencislava didžiuojasi ir savo dėde žemės tvarkytoju Jonu Valicku, kuris atmatavo žemę Mažajai bažnytėlei. Geru žodžiu jubiliatė mini ir „ciocytę“ mokytoją Valeriją, pas kurią su seserimi kurį laiką gyveno.
„Mamai niekuomet nebuvo blogo oro, kad šis sutrukdytų nueiti į bažnyčią. Ir dabar ji stengiasi nepraleisti šv. Mišių Katedroje, todėl visuomet ją nuvežu. Matyt, mamai stiprybės suteikia kasdienis jos gyvenimas Švč. Mergelės Marijos globoje“,— šypsodamasis kalbėjo sūnus Antanas.
Kanauninkas Andriejus Sabaliauskas Vencislavą Gaudėšienę laiko dvasinio gyvenimo pavyzdžiu visomis prasmėmis: religinės praktikos, piligrimystės, ištikimybės tikėjimui. „Dievo apvaizdos lydima, ji tapo nepaprasto ir labai tvirto gyvenimo pavyzdžiu, tiesiog — tikėjimo tvirtumo simboliu. O juk gyvenime patyrė daug išbandymų ir artimų žmonių netekčių. Su jos vardu susijusi ir vienuolių Tretininkų atgimusi veikla Telšiuose“,— sakė kanauninkas.
Pasak dvasininko, Vencislava buvo viena pirmųjų istorinėje Kęstaičių bažnyčios vietoje pastačiusi kryžių. Po to kryžius statė ir kiti tikintieji. Ji, kol leido sveikata, nuoširdžiai rūpinosi vyskupų kapų tvarkymu Katedros šventoriuje, taip pat tvarkė ir kunigų kapus. Visus jos gerus darbus tiesiog sunku suminėti.
„Būdama nenuilstamumo pavyzdžiu, Vencislava sklandžiai organizuodavo piligrimines keliones, jos nepriekaištinga organizacinė veikla — tiesiog žavėjo. Buvo malonu pajausti, kaip nedidelio ūgio moteris aplinkiniams skleidžia savo didžiulę dvasią. Daug kam giliai įsiminė jos Gegužinių giesmių sambūriai prie Švč. Mergelės Marijos statulos, į kuriuos prikviesdavo ir būrius vaikų“,— džiaugėsi jubiliatės dvasinės veiklos turiningumu ir prasmingumu kanauninkas.