Pasirodo, ir šiais laikais dar galima aptikti lobių — tokių, kurių rasti niekas nesitikėjo. Kalbame ne apie paslėptus pinigus, brangenybes, o netgi svarbesnes vertybes — labai senus dokumentus, šiais metais, prieš šv. Velykas, aptiktus Luokės klebonijoje.
Alvydas Ivoncius
Aptiko labai senus pergamentus
Luokiškė Sofija Veitaitė-Gedminienė ir jos duktė Eglė Gedminaitė-Kučikienė jau daugelį metų domisi Luokės istorija. Jos iš įvairių šaltinių rinko informaciją, Sofija rašo veikalą apie Luokę.
Miestelio bažnyčios klebonas Virginijus Palionis, tvarkydamas klebonijoje dokumentus, aptiko senovinius pergamentus. Žinodamas, kad Sofija Gedminienė su dukra Egle tyrinėja Luokės istoriją, jis pergamentus nunešė joms. „Net širdis apšalo — vos pažvelgusi supratau, kad tai pergamentai. Jie buvo sulankstyti. Bijodama, kad ko nors išlankstant nenutiktų, laukiau iš darbo grįžtančios Eglės“,— „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo Sofija.
Supratusios, kad V.Palionis aptiko labai senus dokumentus, jos kreipėsi į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką. Į Luokę atvyko bibliotekos darbuotojai.
Išnagrinėjus pergamentus, paaiškėjo, kad vienas jų — seniausias — yra 1471 metų spalio 22 dienos Žemaičių vyskupo Baltramiejaus raštas, suteikiantis 40 dienų atlaidus Luokės bažnyčią aplankantiems ir maldininkams.
Kitas pergamentas, datuotas 1499 metų birželio 17 diena, yra Žemaičių vyskupo Martyno raštas, kuris taipogi Luokės bažnyčią aplankiusiems maldininkams suteikė 40 dienų atlaidus. Šio dokumento išliko net du antspaudai, kas taipogi didelė vertybė.
Trečias dokumentas — 1519 metų sausio 18 dienos popiežiaus legato, kardinolo Tomo raštas, kuriuo suteikiami 100 dienų atlaidai. Tiesa, šio dokumento išliko vėlesnis nuorašas.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 54 (10465)