Kadencija

Vasario mėnesį Telšių gimnazijose vyko prezidento rinkimai. Išrinktos prezidentės sutiko reprezentuoti savo gimnazijas ir artimiau prisistatyti skaitytojams. Šįkart interviu su Telšių Žemaitės gimnazijos prezidente Ieva Austyte.

Julija Mažonaitė

– Kas būtų kitaip, jei nebūtum išrinkta?
– Turėčiau daugiau laiko, todėl tikriausiai būčiau dalyvavusi kokiame nors „Erasmus“ projekte. O mokykla, manau, vis tiek būtų buvusi gerose rankose. Renginiai vis tiek vyktų, nes kita kandidatė tikrai buvo pasiruošusi.
– Ko gali pasimokyti iš kandidatės, kuri nelaimėjo?
– Galėčiau pasimokyti nepasiduoti, nes, nors ji pralaimėjo, vis tiek prisijungė į prezidentūros komandą, mes kartu dirbame. Galbūt ji net planuoja kitais metais kandidatuoti.
– Ar tu dar to nemoki?
– Galiu nepasiduoti, bet nemanau, kad visi tai moka. Po įvykių, kai kažką prarandame, gali būti sunku vėl kovoti. Tai yra svarbi savybė.
– Dažnai darbai būna neįvertinti, nesuprasti. Kam stengtis?
– Manau, reikia atsižvelgti į tuos, kurie yra patenkinti, tai ir veda į priekį. Žinoma, tie, kurie yra nepatenkinti, tikriausiai turi pasiūlymų ir gali duoti idėjų, kaip pagerinti ateities renginius bei veiklas.
– Kaip manai, kokį žmogų labiau tikėtina renka: populiarų, bet neprotingą ar protingą, bet nepopuliarų?
– Deja, tikriausiai renka populiarų, o jei protingas prisijungtų prie prezidentūros – padėtų.
– Kaip įvyko tavo atveju?
– Kadangi aš tik pirmokė, manau, nedaug kas mane žinojo. Turbūt ir kitos kandidatės tokia situacija. Dėl populiarumo – buvo gan lygios jėgos.
– Tavo geriausias draugas bėga iš pamokų. Ką darytum tokioje situacijoje?
– Tai tikriausiai mano draugo asmeninis pasirinkimas. Aišku, priklauso nuo situacijos. Galiu patarti nebėgti, nes gali būti nemalonių pasekmių.
– Ar gali būti situacijų, kuomet ir tu pati bėgtum iš pamokų?
– Yra buvę, bet prasidėjus kadencijai pasižadėjau rodyti pavyzdį, tai stengiuosi nebėgti. Bėgčiau, jei nutiktų kažkas svarbaus ir reikėtų kur nors greit nuvykti.
– Kartais kandidatai Telšių gimnazijose vartoja skambią frazę „pagerinsiu mokyklos gyvenimą“. Kodėl gimnazijos vis dar nėra tobulos?
– Visuomet atsiranda kokių nors trūkumų. Manau, kiek galima, tiek pagerina. Gali sakyti, kad pagerinsi mokyklos gyvenimą, bet svarbu ir įvardinti, kaip tai ketini padaryti.
– Kokių kliūčių pasitaikė siekiant posto?
– Viena kliūčių buvo surinkti komandą, nes daug kas arba nenorėjo, arba buvo kitoje komandoje, o vis tiek reikėjo pasirinkti atsakingus žmones.
– Debatų metu viena mokytoja pakomentavo komandos, kurią pasirinkai, atsakingumą. Kaip reaguoji į tai?
– Man tai buvo paskatinimas. Džiaugiuosi, kad mokytoja tai pasakė, nes mano komandos nariai po to susiėmė, suprato, kad kiti pastebi jų netinkamus poelgius. Tai buvo paskatinimas ir mano komandai, kuri tapo dar labiau motyvuota.
– Kaip vertini prieš tave buvusio prezidento darbą?
– Manau, jam buvo sudėtinga būti prezidentu iškart po karantino. Įvertinus aplinkybes, viskas praėjo gerai, aišku, visada gali būti ir geriau.
– Ar būtum patenkinta savo kadencija, jei ji praeitų taip, kaip buvusio prezidento?
– Tikriausiai būčiau patenkinta, bet manyčiau, kad buvo galima viską padaryti ir geriau. Pirmiausia džiaugčiausi, kad apskritai buvau išrinkta, sudariau komandą. Dar dėl to, kad pavyko įgyvendinti nemažai tikslų. Manau, kadencija jam praėjo sklandžiai.
– Dėkoju už pokalbį.