Telšių Žemaitės dramos teatras vasario 8, 9, 11 dienomis kviečia į beveik trijų valandų trukmės premjerą – spektaklį „Geismų tramvajus“. Tai psichologinė drama apie žmogaus iliuzijų susidūrimą su negailestinga realybe, kurios pagrindinė tema – žmogaus prigimties trapumas ir kvietimas į empatiją.
Ernesta Dačkevičienė
Pasak režisieriaus Badri Tserediani, „Geismų tramvajus“ – tai dramaturgijos klasika, giliai atskleidžianti žmogaus prigimtį. Jo temos yra amžinos: vidiniai konfliktai, saviapgaulė, baimės, troškimai. Pagrindinio personažo Blanšos istorija iki šiol paliečia žiūrovų širdis. „Šioje spektaklio interpretacijoje akcentuojama plona riba tarp realybės ir iliuzijos. Eksperimentuojame su vizualiais bei garsiniais sprendimais, o scenografija yra suskaidyta į lygiagrečias erdves, taip sukuriant daugiasluoksniškumą.“
Vienas pagrindinių iššūkių, anot režisieriaus, perteikti veikėjų psichologinę būseną kuo nuoširdžiau ir giliau. Be to, scenografija reikalavo nestandartinių sprendimų, kad būtų sukurta tinkama atmosfera. Dirbant gimė daug spontaniškų idėjų. Kai kurios scenos įgavo papildomų prasmės sluoksnių eksperimentuojant su erdve ir apšvietimu. „Darbas buvo grindžiamas geriausių sprendimų paieška. Stengėmės sukurti kūrybišką atmosferą, kurioje kiekvienas dalyvis galėjo išsakyti savo nuomonę. Diskusijos, eksperimentai ir bendros raiškos priemonių paieškos tapo neatsiejama proceso dalimi.“
Pasiruošimas premjerai užtruko beveik tris mėnesius, įskaitant scenografijos kūrimą, raiškos priemonių paiešką ir darbą su tekstu. „Kalbant apie visą spektaklio kūrimo procesą, reikėtų paminėti, kad šis spektaklis – Lietuvos kultūros tarybos ir Telšių rajono savivaldybės finansuoto projekto rezultatas, kuris buvo įgyvendinamas daugiau kaip pusmetį, su projekto pateikimu, korekcijomis, finansavimo intensyvumo sumažinimu pagal RKT narių sprendimą, komandos narių pakeitimu, kitų projektų įgyvendinimu paraleliai bei aktorių atranka galutiniam projekto įgyvendinimui“, – sakė Žemaitės dramos teatro direktorius Deividas Rajunčius.
Aktorių atranka vyko formuojant profesionalią teatro trupę, siekiant sujungti dvi skirtingas kartas, kurios praktiškai nedaug skiriasi savo amžiumi, bet ypatingai skiriasi savo patirtimis, kur vieni yra dirbę su daug skirtingų profesionalių režisierių ir skirtinguose Lietuvos teatruose, o kitiems – tai tik pirmasis teatras ir aktorinio kelio pradžia. Spektaklio veikėjai išgyvena sudėtingas emocines būsenas – nuo nevilties iki vilties, nuo baimės iki aistros. Įsijautimas į tokius vaidmenis reikalauja didžiulės vidinės energijos, darbo etikos ir visiško atsidavimo. Improvizacija tapo svarbia darbo dalimi. Kai kurios scenos gimė spontaniškai repeticijų metu ir natūraliai įsiliejo į galutinę spektaklio versiją.
Paklaustas, koks vaidmuo buvo sunkiausias ar įdomiausias šiame spektaklyje, režisierius Badri atsakė, kad tikriausiai Blanšos (aktorė Vilija Matačiūnaitė). „Jos vidinis konfliktas, baimės, viltys ir noras pabėgti nuo praeities į iliuzijų pasaulį paverčia šį personažą itin daugiasluoksniu ir emociškai sudėtingu.“
Spektaklyje „Geismų tramvajus“, norint perteikti vizualinius sprendimus, nuotaiką, buvo naudojami keli veiksmų planai, šviesos ir garso kontrastai, kad pabrėžtų veikėjų psichologinę būseną. Scenos erdvės suskaidymas į lygiagrečias zonas padėjo sustiprinti personažų pasaulio susiskaldymo jausmą. Muzika ir garsai taip pat sukuria papildomą suvokimo matmenį, įtraukia žiūrovą į atmosferą, pabrėžia veikėjų vidinį pasaulį. „Muzika – esminis šio spektaklio dėmuo, ją kūrė žmogus, kuris ne vienerius metus dirba garso režisieriumi, kompozitoriumi Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – tai atlikėjas ir autorius Eligijus Žilinskas“, – sakė D. Rajunčius. Aktyviai buvo dirbama su šešėliais, šviesos žaismu ir erdvės sprendimais, siekiant sukurti daugiasluoksnį sceninį veiksmą. Scenografiją kūrė architektas, scenografas, iš Vilniaus kilęs Augustas Lapinskas, kurio paskutinis darbas su scenografija ir instaliacijomis buvo įgyvendinamas Estijoje, Narvos mieste, šiuo metu jis ruošiasi ir naujai premjerai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Paklausti, kokios reakcijos norėtų iš žiūrovų, tiek režisierius, tiek direktorius atsakė, jog tikisi, kad spektaklis privers susimąstyti apie tai, jog kiekvienas žmogus turi savo tiesą ir savo silpnybes. Jis turėtų paskatinti žiūrovus empatijai ir užuojautai, priminti apie žiaurumo ir smurto nepriimtinumą. „Galų gale, tikimės auditorijos suvokimo kismo, pasitelkiant du spektaklio veiksmus kaip edukacinę priemonę, kas iki šiol mūsų teatre daugiausiai vykdavo gastroliniu pagrindu, tik atvykėliai pristatydavo dviejų dalių spektaklius, o mūsų teatre to jau nebuvo senokai. Taip pat, ypatingai svarbi bus vasario 8 d., kur 17.30 val. pristatysime ir naująją parodą mūsų teatre Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy atminti, o ją visuomenei pristatys puikiai Lietuvoje žinomas menotyrininkas, teatrologas Helmutas Šabasevičius“,– sakė D. Rajunčius.
Klausimas, ar planuojama „Geismų tramvajų“ rodyti kituose miestuose ar net užsienyje, šiuo metu svarstomas. „Norėtume, kad spektaklį pamatytų platesnė auditorija, tiesiog reikia administracinių žingsnių, aplikavimo į skirtingus festivalius tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, taip pat, nusimatyti gastrolių strategiją konkrečiam spektakliui ir ją įgyvendinti. Šis spektaklis taip pat yra tos strategijos dalis“, – kalbėjo direktorius.
Žvelgiant į ateities planus po šio spektaklio, režisierius B. Tserediani žada tęsti tobulėjimą kartu su komanda, dirbti su naujais pastatymais, ieškoti šviežių meninių sprendimų ir, žinoma, dalytis savo menu su žiūrovais.