Telšių kultūros centre iki kovo 1 dienos eksponuojama Vitalijos Kišonaitės-Bagdonienės paroda „Spalvų sūkuriai: TEMARI magija“ kviečia į pasaulį, kuriame laikas sulėtėja, o matematika virsta poezija. Tai ne tik dekoratyvi paroda – tai tarsi įtaigus pasakojimas apie kantrybę, harmoniją ir vidinę ramybę, slypinčią rankų darbuose.
Algirdas Dačkevičius
TEMARI – tradicinis Japonijos liaudies menas, kurio pavadinimas kilęs iš žodžių te – ranka ir mari – kamuolys, kitaip tariant, rankos kamuolys. Tai siuvinėti, dekoratyvūs kamuoliai, per daugiau nei tūkstantį metų evoliucionavę iš paprastų vaikiškų žaislų į sudėtingus, simbolikos prisodrintus meno kūrinius. Manoma, kad TEMARI prototipas į Japoniją atkeliavo apie VII amžių iš Kinijos. Iš pradžių tai buvo odiniai kamuoliai, skirti žaidimams, vėliau – iš senų kimono skiaučių gaminti, siūlais apvynioti ir siuvinėti kamuoliai, tapę aristokratijos moterų varžytuvių objektu. Laikotarpiu nuo 1603 iki 1867 metų TEMARI išgyveno savo aukso amžių, kai, atsiradus pigesniems medvilniniams siūlams, šis menas paplito ir tarp paprastų žmonių.
Nors XIX amžiaus pabaigoje guminiai kamuoliai TEMARI išstūmė iš žaislų pasaulio, šiandien jie vertinami kaip dekoratyvus ir gilios prasmės menas. Kad ant apvalaus paviršiaus būtų galima išsiuvinėti idealiai simetriškus raštus, naudojamas griežtas matematinis suskirstymas. Būtent jis leidžia sukurti neįtikėtino sudėtingumo, harmoningus ornamentus. Japonijoje TEMARI persmelkti dvasinės prasmės – jie tradiciškai dovanojami Naujųjų metų proga kaip sėkmės, laimės ir geros kloties simbolis. Dažnai motinos gamina juos savo vaikams, į vidų įdėdamos mažą popieriaus lapelį su palinkėjimu.
Vitalijai Kišonaitei-Bagdonienei TEMARI yra ne tik technika, bet ir gyvenimo filosofija. Pasak autorės, kiekvienas kamuolys – tai sustabdytas laikas, dešimtys valandų susikaupimo ir kantrybės. Šis menas tampa priešnuodžiu šiuolaikiniam skubėjimui, nes čia neįmanoma nieko padaryti greitai. Būtent todėl galutinis rezultatas spinduliuoja ramybę. Kamuolys, kaip tobulos geometrijos forma, primena žmogaus pastangas iš chaotiškų patirčių nuausti prasmingą, darnų gyvenimo raštą.
TEMARI raštai – tai užrašyta matematika, virtusi poezija. Žvelgiant į juos iš šalies, aiškiai matyti, kaip viena linija priklauso nuo kitos, kaip viskas susiję tarpusavyje. Autorė tai mato kaip subtilų priminimą apie žmonių tarpusavio priklausomybę ir harmoniją. Nors TEMARI kuriami iš siūlų, tinkamai suformuotas kamuolys yra tvirtas ir ilgaamžis, simbolizuojantis moterišką jėgą – švelnią savo prigimtimi, bet neperlaužiamą kantrybe ir nuoseklumu.
Kodėl būtent šis menas tapo autorės keliu? Ji sako, kad pirmiausia ją pakerėjo TEMARI grožis. Be to, visada traukė įvairūs rankdarbiai, smulkmeniški darbai, reikalaujantys atidumo ir preciziškumo. Jos profesija taip pat neleidžia skubėti – procesas reikalauja meditacinio susikaupimo, darbo ribotoje erdvėje ir ypatingo dėmesio detalėms. Todėl TEMARI autorė jaučiasi esanti savo vietoje. Nors tai skirtingos sritys, tarp jų galima rasti daug bendrumų: matematinį tikslumą, sluoksniavimą, estetiką ir tvarką.
Kamuolius Vitalija Kišonaitė-Bagdonienė pradėjo siuvinėti prieš septynerius ar aštuonerius metus. Iš pradžių išmoko formuoti patį kamuolį, vėliau – braižyti tikslius brėžinius, nuo kurių priklauso raštų simetrija ir elementų dydžių vienodumas. Net menkiausia brėžinio klaida gali iškreipti visą raštą. Todėl TEMARI siuvinėjimas, pasak autorės, yra disciplina, ugdanti specifines charakterio savybes ir mokanti to, ką japonai vadina ramia širdimi.
Tai jau trečioji autorės paroda. TEMARI kamuoliai jos gyvenime gyvena ne tik parodų salėse – jie tampa interjero detalėmis, kalėdinėmis eglutės puošmenomis, dovanomis artimiesiems. Kiekviename jų slypi nuoširdus palinkėjimas.
Parodos lankytojams autorė linki sustoti akimirkai ir pasinerti į meditacinę siūlų kelionę, pasimėgauti estetine simetrija ir spalvų deriniais, o išsinešti – bent dalelę šio unikalaus japonų meno šilumos. Ji tiki, kad TEMARI magija paliks gilų ir ramų įspūdį kiekvienam, kuris leis sau į ją įsiklausyti, laukiant pavasariško spindulio.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
