Dėl Menų mokyklos statybos susiklosčiusi situacija už Telšių Respublikos gatvės 20 namo, deja, eilinį kartą iliustruoja, koks yra vietos valdžios požiūris į žmones, ko verti skambūs rinkiminiai šūkiai „Atsakau už savo žodžius“ ar „Svarbiausia — žmogus“.
Alvydas Ivoncius
Tarsi kreiptųsi į stulpus
Vietos valdžiai visuomet svarbiausia buvo ne žmogus, o jie patys ir „visagalė“ Kontora — Savivaldybės administracija su jos žmonių atžvilgiu atvėsusiais kai kuriais valdininkais.
Respublikos gatvės 20 namo kiemas gana nedidelis, be to, jis buvo ir tebėra per renginius Kultūros centre ar Žemaitės dramos teatre dar labiau užgriozdinamas automobiliais. Nors vietos čia trūksta, valdžia sumanė atimti dalį aikštelės Menų mokyklai. Jos šiaurine puse bus įvažiavimas į naujai rengiamą aikštelę — kaip sykis užims tą vietą, kur ir gyventojai laikydavo savo automobilius.
Dar 2016 metais Respublikos gatvės 20 ir gretimų namų gyventojai kreipėsi į tuometį merą Petrą Kuiziną, Seimo narius Valentiną Bukauską ir Rimantę Šalaševičiūtę. Naudos buvo tik tiek, tarsi kreiptųsi į stulpus. Žmonės prašė neatimti dalies kiemo Menų mokyklos automobilių aikštelei, rašė, kad patiems gyventojams trūksta vietos, nėra vaikų žaidimų aikštelės, į už daugiabučių esančius kitus namus žmonės patenka per Respublikos gatvės 20 namo kiemą. Be to, Menų mokyklos automobilių aikštelei atriekta kiemo dalis padidins taršą.
Gavo šaltą, biurokratinį atsakymą
P.Kuizinas parašė žmonėms standartišką biurokratinį atsakymą, pareikšdamas, kad ta vieta, kurioje numatoma įrengti aikštelę Menų mokyklai, yra valdiška, todėl Savivaldybės administracija gali daryti, ką nori. P.Kuizinas priminė, kad dar 2005 metais buvo parengtas detalusis planas, o gyventojai jokių pasiūlymų nepateikė. Kaip matote, tik toks buvo tuomečio mero, Darbo partijos nario P.Kuizino požiūris į žmonių prašymą. P.Kuizinas aiškino neva buvo skelbti net keli viešojo svarstymo dėl detaliojo plano susirinkimai su visuomene. Kaip buvo ir tebėra daromi tie susirinkimai? Prie Architektūros skyriaus koridoriuje pakabindavo skelbimą, jį įdėdavo į Savivaldybės svetainę, kartais paskelbdavo spaudoje. Ir — viskas. Ponai nesivargino informuoti gyventojų asmeniškai jiems skirtais pranešimais. O kam? Kuo mažiau ateis, tuo mažiau bus triukšmo. Taigi tie „svarstymai su visuomene“ nuolat vyksta gana formaliai.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 78 (10489)
